Tu nesupranti, iš kur pas ją tiek daug kantrybės ir valios, iš kur tiek energijos ir ryžto keistis ir keisti kitus. Gal Tu niekada ir nesuprasi, nes niekada netapsi motina... Bet vis vien, ką Ji turi savo širdyje, kad gali tiek kartų atleisti ir netapti besiele būtybe, kuri tik egzistuoja, o ne gyvena. Kodėl Ji Tavim rūpinasi, globoja ir myli, kai kitos savo dukrom neskiria nė mažiausio dėmesio? Gal Ji angelas, nužengęs nuo rojaus debesies ir pagimdęs Tave ir Tavo seserį? Gal... Ir ką gi Tu be Jos darytum, ką veiktum, kaip gyventum?... O jeigu ne Jos stipri meilė, Tavęs čia nebūtų? Juk dėl Jos vienos Tu gyveni ir stengiesi būti geresnė, išlįsti iš savo Šešėliško kiaukuto. Gal...
Ji yra tikroji tiesa, tikroji meilė, Tavo vedlys pasaulio tamsybėse, Tavo gyvenimo pradžia ir galas ,Tavo likimas... Bet kartu Ji tik žmogus, moteris, mama...
