Knyga.

Kas nori, gali skaityti Tave kaip knygą... Tik norinčių neatsiranda. Dūli sau viena, užkišta į atokiausią gyvenimo bibliotekos lentyną ir lauki... Lauki kol ateis nors vienas žmogus ir pradės versti Tavo gyvenimo knygos lapus – smulkiai prirašytus, slepiančius savyje visą Tavo sielą...

Tu stengiesi kiekvieną dieną papildyti savo apdulkėjusią gyvenimo knygiūkštę... ir ji pamažu storėja... Bet Tau vis dažniau kyla noras liautis rašyti, nes nebėra prasmės, ir Tu nori savo knygą pavėjui išbarstyti...