Gyvenimo varomoji jėga yra aistra. Aistra gali būti įvairiausia: aistra gyventi, mylėti ir mylėtis, aistra turėti ir duoti, aistra patenkinti savo ir kitų aistras.
Aistra mus stumia pirmyn. Ji skatina mus gyventi, o ne vegetuoti, atsisėdus prie televizoriaus, valgant nuobodų maistą, pamirštant kaip bendrauti. Aistra gyvenimui skatina mus ieškoti ko nors naujo, įdomaus ir neįprasto.
Nors būti per daug aistringam irgi negerai. Per didelė aistra gyventi gali pražudyti, nugramzdinti į patį gyvenimo dugną, iš kur jau nebeįmanoma pakilti. Tada žmogus pradeda ieškoti būdų kaip, bent jau fantazijose, pakilti ir skristi, kur skraido tik didieji, kur gali skęsti kaip galingas paukštis, kur jautiesi laimingas ir nepažeidžiamas.
Tokia aistra dirbtinai sukurta. Ji žaloja mūsų sielas ir kūnus. Ir tada mes mirštame, mirštame skausminga, kankinančia mirtimi.