Veiksmas.

Įsiklausyti širdies plakimo, ramaus kvėpavimo, jaukios tylos... klausytis pokalbio, kai visi tyli... Paskęst jaukioj nakties tamsoj... Įkvėpt žvaigždžių baltos šviesos... Paliesti sielą, pakutenti širdį, apgaubti rūpesčiu švelniu... Apglėbt, mylėt, tylėt, tikėt... Ateit, atlėkt ir atsiliepti, kai šaukia, klykia, rėkia siela, ištroškusi buvimo ne viena...

Nubraukti ašarą, apraudoti gyvenimą, padėti gėlę ant praradimo kapo, išberti pelenus į skausmo jūrą... Atmint, paguost, mylėt, tikėt... Pamiršt, ištart sudie, palikt, numirt ir prisikelt...

Išdainuok visas giesmes prie meilės aukuro, paaukok gyvenimą ir meilę ant žiaurumo altoriaus... Nes viską, ką darai, gali prarasti... Tik vienas žodis, žingsnis, veiksmas... tik viena akimirka trumpa ir Tu gali sudegti arba gimti, kaip gimsta saulė, kiekvieną vakarą numirus...

Vizija.

Orakulas pažiūrėjo į veidrodį ir išvydo šiurenančius medžių lapus, šnarančią žolę, tekantį vandenį. Jis išvydo gyvenimą, gyvybę, esmę..

Žengdamas per virpantį vandenį keliauk per jūras ir vandenynus...

Tapk oru ir vandeniu bei išnešiok pelenus ir raudonus aguonų žiedus po pasaulį...

Vienas žingsnis į prarają ir pasinerk į purią debesų vatą... prigulk ant ašarotos žemės ir užmik amžiams...

Atsigulk tarp liūto ir meškos... paglostyk minkštučius jų kailius, paliesk švelnius dantis, įkvėpk karšto jų alsavimo...

Paguosk laimingą, nes laimė praeina...

Džiaukis gedulu, nes geriau jau niekada nebus...

Aš versiu ir melsiu, kad pasaulis nekistų, kad gyventi galėčiau ir visada tikėčiau...