Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2004-10-20

Išsekimas.

Tu jautiesi lyg išsemtas šulinys, lyg išdžiuvusi upė, lyg žemę, kurios niekas nelaisto nei prakaitu nei ašaromis. Mintys, žodžiai ir darbai diena iš dienos kartojasi. Jie vis toki patys ir toki patys... Net lietus barbenantis į Tavo kambario langą vienodai nykus, toks sausas, nieko negaivinantis...

Galvoje sukasi daug minčių, bet tu jų nepajėgi suvokti... Nepajėgi atrasti esminės minties ir jausmo... tik sėdi, žiūri į geltonai nuobodžiais sienas ir bandai išnarplioti minčių tinklus...

Pasiklydai, pasimetei savo širdies labirinte. Nebežinai ko nori ir ko geidi. Nebežinai, kodėl tu šiandien taip elgiesi... dabar Tau norisi šokti pro langą...

O, prakeiktas pasauli! Tu toks žiaurus! Draskai širdis į gabalus ir griauni gyvenimus!..

2004-10-13

Apie laiką.

Kaip lėtai laikas eina ir kaip kartų greitai. Sekundes rodanti rodyklė lekia ir lekia,ratu ir ratu. O kiekvienas jos apibėgtas ratas virsta minute...

Minutinė rodyklė eina lėtais, elegantiškais žingsniais, pirmyn praleisdama skubančią sekundę...

O panelė valanda laukia kol prie jos prieis, o po to praeis ledi minutė.

Ir taip ratu, ratu sukasi sekundės, minutės, ir valandos. Tai niekada ir neikus nesustojantis laiko ratas. Jis buvo jau tada, kai dar nė žmogaus, dar net jo užuomazgos, pirmosios ląstelės, nebuvo. O tada jau buvo laikas. Ir taip visuomet bus. Iš tų menkų laikrodžio ciferblato rodyklėlių ir ratukų susideda para, iš paros – savaitė, iš savaitės – mėnesiai, o iš mėnesių – metai. Ir laikas taip bėga vis tolyn ir tolyn nešdamas mūsų mintis ir prisiminimus nuo mūsų pačių, o kai mes jų jau nebematome, išnykstame ir mes patys. O laikas lieka...

Bet užtenka pabūti nuobodžioje pamokoje ir, atrodo, laikas sustoja... Kad ir kiek bežiūrėtum į mechanikos stebuklą, sudarytą iš Archimedo sraigtelių, rodyklės vos pasislenka per vieną padalą. Ir tada pradedi laukti. Laukdami mes nervinamės, o sulaukę tos lemtingos akimirkos, kai rodyklė pasiekia norimą tašką, mes pamirštame padėkoti visagaliam laikui...

O laikas eina tik ratu ir ratu, sukdamas gyvenimo laikrodį...