Tu jautiesi lyg važiuodama mirti. Kiekvienas Tavo žengtas žingsnis neša Tave artyn kapo... Kiekvienas garsas Tavo ausiai skamba tarsi paskutiniai gyvenimo atgarsiai, prieš krentant į kapo duobę... Toly, tolyn, į priekį! Į tamsą...
Tau šypsosi Tavo draugai... Tu jautiesi iš jų pokštų ir net pati juokauji... Atrodytų viskas būtų idealu, bet Tavo širdis gedi. Ji yra didelio, nepaaiškinamo liūdesio ir skausmo šaltinis. Dvigubas gyvenimas... Dviveidė saulė...
Kiekvieną karta Tau nusijuokus, Tavo gerklėj užstringa baimė, o burnoje pajauti kraujo skonį. Tomis akimirkomis pasijausti saugi: prisiglausti ir būti apkabintai žmogaus, kuris Tave gintų ir mylėtų... Vienišas paukštis narve... Ašara Dievo aky...
Bet taip, galbūt, niekada nebus, nes Tu niekada netapsi „rožine mergaite“...