The Moon Band koncertą Kauno apskrities višojoje bibliotekoje.

Gal prisimenate kalėdinį Kauno troleibusą, pramintą Jokūbu, kuriame grodavo gyva muzika ir kur net du kartus koncertavo The Moon Band'as. Po tokių smagių visuomeninių akcijų būtų negražu ir nesmagu atsisakyti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Nors iš pat pradžių atrodė, kad nelabai daug žmonių susirinks į šį bibliotekos populiarinimui skirtą renginį, bet žiūrovų netrūko, kaip ir geros nuotaikos. Gera daryti gerą.

Mėja.

Pamenate, kai vaikystėje Jūsų tėvai nenuvarydavo miegoti, kol neturėdavote savo vaikiškose rankutėse mylimiausio žaislo: tik jį apsikabinus būdavo gera ir ramu užmigti. Neišimtis yra ir mūsų mažoji Mėja. Ką gi čia daugiau ir pasakysi:

Apie gimtadienį, kerlingą ir vėjuotą pajūrį.

Kur buvęs, kur nebuvęs ir vėl Ingrės gimtadienis! Kaip visada ji suruošia savo gimtadienio proga kokias nors įspūdingas pramogas. Šiais metais ji mus nusprendė palepinti kerlingu arba lietuviškai vadinamus akmensvydžiu.
Aš esu labai prasta sportininkė: nevažinėju dviračiu, nebėgioju, niekada nelankiau sporto klubo, net ir plaukti nemoku.. bet yra dvi sporto šakos kurios man patinka - tai šaškės ir kerlingas. Šaškės - tai mūsų šeimyninis žaidimas, kurį karts nuo karto pažaidžiam namie kartu su Viliumi (jis tikras šaškininkas, todėl žaidžiant su juo man leidžiama nuo lentos, žaidimo pradžioje, nusiimti dvi šaškes). Na, o kerlingas.. aš apie jį svajojau nuo tada, kai pirmą kartą pamačiau olimpinėse žaidynėse. Berots man tuo metu buvo 13-14 metų. Aš visada maniau, kad aš sugebėsiu (net su savo fiziniu pasirengimu) žaisti šį strateginį žaidimą. Juk čia beveik nereikia jėgos! :D
Tai gi, jei nori pažaisti kerlingą reikia specialios ledo aikštelės. Tokias galima rasti arba Vilniuje, arba Klaipėdoje. Klaipėdoje pigiau, todėl ankstų šeštadienio rytą mes vykstame į šį jūros bei vėjo miestą. Susiradę vietinį Akropolį, patraukiame žaisti šio lig šiol neišbandyto žaidimo. Gerai, kad tarp mūsų yra jau vienas itin patyręs šio žaidimo žaidėjas, todėl instrukcija praeina daug maž sklandžiai. Daug neaiškinsiu, tiesiog pasižiūrėkite kaip mums sekėsi.

Nors pradedant žaidimą atrodė, kad man labiausiai nesiseks, bet aš pelniau net keturis taškus (Jėėė!!!!), o Vilius net vieną. Bet aš vis vien sugebėjau klestelti ant ledo ir įsitaisyti spalvotą mėlynę ant kelio. Bet tai nesvarbu. Galėčiau, tai žaisčiau šį žaidimą, kad ir kas savaitę. :)
Po tokio linksmo žaidimo pasijautėme išalkę.. o kai pasisotinome, nusprendėme (jei jau atvažiavome į Klaipėdą) nuvykti prie molo. Buvo labai vėjuota, todėl buvo labai labai šalta.

Taip praėjo dar vienas puikus Ingrės gimtadienis. Sveikiname tave ir tikimės dar daug tavo gimtadienių (ir ne tik jų) atšvęsti kartu su tavimi. ;)

P.S. Jie norite kažką neįpareigojančio pažiūrėti apie kerlingą, tai rekomenduoju Men with brooms.

The Moon Band Blogiukų konkurse.

Negražiai pasakysiu: nu ble ble dar tokio neobjektyvaus konkurso aš nesu labai mačius. Lietuva - ir nieko čia nepadarysi. Gal ir reikėjo daugiau pasiruošti, bet kai roko grupės neatskiria nuo kantri, kai akivaizdžiai į finalą yra stumiama viena grupė.. o ir gautų įvertinimo balų kiekis neatitinka pasirodymo lygio, tai nieko daugiau nebėra ką ir pridurti. Kaip visada, jei konkursas vyksta Vilniuje, kauniečiams net neapsimoka gaišti laiko ir į jį važiuoti...

Akimirka iš The Monn Band apsirodymo.

Leduotos Velykos.

O tai tau Velykos. Šalta, pavasaris net nosies neparodęs. Kažkaip per Kalėdas norisi sniego, o per Velykas bent truputį žalumos ir bent šiek tiek šiltesnio oro. Bet gavosi taip, kad mes ėjome pasižiūrėti po ledonešio vis dar išlikusias ant pylimo suverstais ledais. Net ir aptirpę jie įspūdingai atrodė.

Avižiniai sausainiai.

Aš labai mėgstu įvairiausius javinukus, avižinius sausainius ir kitas panašias gėrybes. Bet šį kartą jas kepiau ne savo šeimynai, o pagal užsakymą vienam cukriniu diabetu sergančiam vaikinui. Teko cukrų pakeisti fruktoze (kurios didesnis nei žiupsnelis kiekis man iššaukia alerginę reakciją), sviesto kiekį sumažinti ir pakeisti liesiu margarinu, todėl sausainiai man nepasirodė itin skanūs ir jie buvo pernelyg trapūs. Užsakovui patiko... o aš po geros savaitės kepiausi avižinių sausainių sau.. kurių net nespėjau įamžinti, nes taip greitai jie buvo suvalgyti. :)

Už nuostabų avižinių sausainių receptą reikia dėkoti Neringai. :)

Velykos

Nei man, nei mano vyrui Velykos nėra didelė šventė. Ir nors tai jau trečios Velykos, kurias švenčiam kartu, bet tik pirmosios, kai mes marginam kiaušinius. Gavosi kaip gavosi, bet vis vien visai smagu buvo kiaušinius vartyti dažuose.

Manau, kad kitais metais mudu kažką ir originaliau sugalvosim.. bet kaip pirmam kartui ir taip labai gerai. :D

O čia šiaip velykinės vaišės: