Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2010-05-20

The Moon Band Pogo klube.

Ir vėl kauniečiai The Moon Band keliauja į Vilnių, šį kartą išvyka buvo (oficialiai) skirta atrankai į Roko naktis, bet daugiau tai buvo tiesiog smagus pasigrojimas, nesitikint nieko daugiau, nes kai nesitiki, tai niekada netenka nusivilti. :) Ir tikrai buvo smagu. Vaikinai sudėjo visą širdį bei energiją į muziką ir tai labai jautėsi juos stebint iš šalies, o vietinė publiką sutiko itin šiltai. Norėtųsi daugiau tokių koncertų kaip šis (ir ne tik tada, kai groja The Moon Band). :D





O čia šiaip, kad smagiau būtų:


Apie rožinius žiedus.

Tėtis su mama pasakojo, kad kartą, dar tarybiniai metais, kai buvau dar visiškai maža, aš ištraukiau laimingą loterijos bilietą ir laimėjau 25 rublius. Tada man nupirko triratuką. :) Ir turbūt nuo to laiko iki dabar man loterijose visiškai nesisekė. Kai pradėjau rašyti blogspot'e ir skaityti įvairius dienoraščius kartais susigundau sudalyvauti atiduotuvėse (giveaway). Ir taip laimėjau auskarus bei pakabuką. O dabar visai netikėtai gavau dovanų ir žiedą. Ačiū whichgoose, kuri daro tokiu nuostabiu, gėlėtus papuošalus. ;)



Smagu laimėti. :D

2010-05-15

Mėja.

Manau, kad visi, kas turi kates/katinus (jokios lyčių diskriminacijos) namie jau yra susitaikę su mintimi, kad gali rasti savo augintinį miegantį pačiose netikėčiausiose vietose. Šį kartą Mėja atrado pagalvę, kurią Kalėdų proga dariau savo vyrui, bet ši pasirodė per didelė pasikišti po nugara, o miegui ji per maža ir per kieta, todėl ji patapo dar vienu daiktu mūsų namuose gulinčiu šiaip sau ant kolonėlės. Vilius iš prat pradžių dar bandė kovoti su mažąja plaukuotoja, bet Mėjos užsispyrimas jį palaužė.


O taip Mėja atrodė, kai pagulėjo valandą ant šios, grikių lukštais prikištos pagalvės:

2010-05-12

Tėčio gimtadienins tortas.

Ir vėl gegužės dvyliktoji, ir vėl aš kepu savo jau firminiu patapusį šokoladinį tortą, nes tėčio gimtadienis neapsieina be jo. Recepto nerašysiu, nors pasijaučiau kalta, kai paskaičiau šį dienoraščio įrašą. Nepykit mielieji skaitytojai, tiesiog man šis tortas (ypač šis tortas) yra šioks toks pragyvenimo šaltinis, todėl kažkaip nesinorėtų to prarasti, paskleidus receptą į internetą.

2010-05-09

Mėja.


Aš nežinau, kodėl ji taip daro, bet Mėja taip atsigula ir taip guli už užuolaidos kokią valandą. Ir taip kas dieną. Įdomu ką ji sumąstė/mąsto? Gal Jums kils kokių minčių.

2010-05-02

Mėjos gimimo diena.

Šiandieną Mėjai sukanka metukai! Štai kaip ji atrodė lygiai prieš metus. Ett, kaip greitai bėga laikas, atrodo, kad ji ką tik buvo sloguojantis pūkų kamuoliukas, nesudaužęs nė vieno vazono, nesupešęs mano chalato, nepastatęs vargšės kalėdinės eglutės (papuoštos) aukštyn kojom, nešokinėjęs ant Viliaus bosinės gitaros, nepavogęs nė vieno sausainio, neapiplaukavęs visų namų etc. Kiek ji, mūsų gegužiukas, mūsų paukštukas, išdaigų prikrėtus, net baisu pagalvoti, bet kiek ji džiaugsmo mums atnešė, kiek jo dar mums atneš. Ta proga Vilius ir aš galvojome ką jai malonaus tokią dieną padaryti... ir nusprendėme, kad leisime jai tiesiog sočiai prisivalgyti jos mylimiausio (ir gana brangaus) lašišinio kačių ėdalo. Keistai kvepiantis "tortas" gavosi, bet Mėjai tikrai patiko (du geri prisėdimai ir "tortas" išnyko amžiams).