Jūsų temos: Niekada nesakyk...

Gyvenime būna dienų, kai prabudus ar einant miegoti sau vis pakartoji, kad niekada niekada... daugiau arba iš viso. Bet...

Niekada nesakyk, kad to ano nesimokinsiu, nes man to nereikės gyvenime. Niekada nesakyk, kad aš niekada nevalgysiu, nes nežinia, kada tą skonį iš naujo atrasi. Niekada nesakyk, kad nesikeisiu, nes gyvenimas pats ima ir pakeičia. Ir juo labiau nekartok, kad nesikirpsiu, šito aš nedirbsiu, aš pati galiu, man pagalbos nereikia, man tai nepatinka, aš to nenoriu, šito nesivilksiu, ano aš tikrai negaminsiu, to neprisiminsiu, nekartok, kad tai kvaila, kad neįdomu, nenaudinga, negražu, tam anam esi per rimta ar per jauna. Nes būtinai būtinai su tuo tau teks susidurti ir tada nurijus visą išdidumą tai daryti.

Niekada nesakyk, kad nesupyksi. Niekada neprisiek, kad neišduosi ir tavęs niekas neišduos. Niekada sakyk, kad neįskaudinsi, kad neužgausi, nes ką gali žinot?.. Niekada nekartok, kad ašarų daugiau nebeturėsi, nes jos prapliups, kada mažiausiai to tikėsies. Niekada nežadėk, kad nepaliksi, nes gyvenime tenka palikti viena, kad atrastum tą, kuris tavęs tikrai laukia. Niekada nesakyk, kad neatleisi, nes tik atleidus gali gyvent toliau.. o jei atleidi tu, tai ir tau už tavas klaidas bus atleista.

Niekada nesakyk, kad nebegulėsi ant rasotos žolės žiūrėdama į mėlynu dangumi plaukiančius debesis, kad nebetikėsi, kad nebesvajosi. Niekada nesakyk, kad nebemylėsi ir net šypsenos kitam nepadovanosi. Kad niekada savo delne nespausi kito rankos, lyg tai būtų vienintelis pasaulyje egzistuojantis dalykas. Niekada nesakyk, kad savo patalo nesidalinsi, kad nieko niekada neapkabinsi. Kad neseksi nežinomybės, nors tau širdis net rėks tai padaryti. Niekada nesakyk, kad tau pakaks vienatvės, nes net arbata gardesnė, kai ją dviese daliniesi. Ir niekada sau nekartok, kad niekada šios laimės neprarasi, nes mes visi išeinam... ir deja niekada kartu...

Niekada nesakyk,  kad nenorėsi spausti savo kūdykio prie nuosavos širdies. Kad nenorėsi jo nešioti savyje, kad nemylėsi, kad jo nekęsi, kad jis gyvenimą gadins.. arba kad dar ne laikas, dar palauksim, kad  dar pati neužaugai, dar visi pasaulio pinigai neuždirbti, namai nepastatyti, pasaulis nepamatytas... nes vieną dieną, kai niekada niekada sutirps, tada suprasi, kad tos tuštumos neužpildys niekas, nes bus iš tiesų nebe laikas...

Gyvenimas iš mūsų niekada niekada juokiasi. Kartais už juos baudžia. Deja mes toki sutvėrimai, kurie moka mokytis tik iš nuosavų klaidų, nors mes visi jas vienodas darome. Gal tiesiog taip paprastai gyvenime reikėtų imti ir atsisakyti tų galybės neigiamų žodelių, kuriuos taip dažnai vartojame ir dažniau rizikuoti bei sakyti visada, noriu, galiu, dabar, reikia. Gal taip paprastai reikėtų imti ir nebebijoti rizikuoti, suklysti, nebijoti išbandyti, eiti ieškoti nuotykių atvira širdimi, švariomis mintimis, išsilaisvinus nuo nuosavų suvaržymų, pavargti, kristi į lovą, o išmiegojus vėl kibti į gyvenimą visomis jėgomis ir nebepalesti. Tada ir gyvenimas mums duos kur kas daugiau nei mes galime tikėtis ir net lietingos dienos mums bus pačios gražiausios, nes lyjant bus galima išsitaškyti balose ar teisiog prisiglaudus prie mylimo žmogaus ir jaukiai gerti arbatą namuose. Nes juk visada visada saulė šviečia, net tada, kai jos nematome. ;)

_ ,, _

Nors mano atiduotuvės jau baigėsi, bet aš jūsų temų tikrai nepamiršau. :) Šį kartą rašiau Ievos iš stebuklų šalies pasiūlyta tema. Buvo daugybė variantų kaip rašyti. Tikrai daugybė. Buvau pradėjus rašyti keliatą juodraščių, bet man kažkaip pasakoti, kad seniau nevalgiau virtų morkų ir sakydavau, kad jų nevalgysiu, o dabar jau valgau kone kasdieną, buvo gana banalu, tai ėmiau ir parašiau tai, ką tik perskaitėte. Tikiuos nei Ieva, nei jūsų nenusivylėte.

O pavasaris įsismarkavo. Paukščiukai baigia gerkles prarėkti, žmonės vaikšto išsišiepę, o ir aš pati jaučiuosi tikrai laiminga. :) Vakar buvo vaikščiojimo Laisvės Alėją maratonas, kuris maloniai nuvargino. Dabar sėdžiu ir valgau šokoladinį kiaušinį pietums ir eisiu tuoj pirkti česnakų. O smagiausia tai, kad nebereikia apsivilkti palto einantį lauką. :]

Pavyduoliams neskaityti!

Planavau šį įrašą padaryti penktadienį, bet prieš velykiniai pasiruošimai nelabai leido šį mano norą įvykdyti. Po to sekė pyragų kepimo maratonas, pačios Velykos ir (ne)tikėtos iškylos. :) Bet vis vien noriu pasidžiaugti savo tikrai gražiu penktadieniu.
Na, vėl keliaukime į PAČIĄ pradžią, nuo kurios užvirė visai maloni dūšelei košė. :D Po pasiskaitymų Rankų darbo gyvenime, po parašyto įrašo apie taupumą mano dienoraštyje, Natalija ir Violeta pasisiūlė pabūti mano remėjomis ir papildyti mano rakdarbiavimo priemonių atsargas. Apie tai, ką gavau nuo Natlijos, galima paskaityti čia<--, tai gavau ketvirtadienį, o jau kitą dieną, t.y. penktadienį, keliavau į paštą pasiimti siuntinuko, atkeliavusio nuo Violetos. :) Štai ką aš gavau. :)

  Violeta, o iš kur sužinojai, kad mane paukštuku vadina? :D

Lobis. :)

Ir dar, Violeta, iš kur sužinojai, kad aš sagės dovanų noriu, nes jų mano papuošalų dėžutei tikrai maža? :D

Labai naudingi raištukai. :)

Akmenukai!

Karoliukai... ir muitininkės kojos. :D

Kriaukliukai!

LABAI naudingi užsegimai. :)

Skaidrus valas (man buvo belikęs tik tamsus :).

Karoliukai. :)

Karoliukai-uogytės. :)

Fotografuotis nemėgstantys kabliukai ir metaliniai burbuliukai. :)

Žvilgsnis akies krašteliu į karoliukų pilną maišelį. :) 

Labai vasariškai rausvas maišelis su drugeliais ir jo saugomi nuostabūs karoliukai. :)

Štai kokį lobį gavau nuo Violetos. :) Praturtinai mane kaip reikiant. :D Tu tikrai esi Pasakų herojus ir net labai teigiamas. :D

Deja per šventes nesigavo tinkamai pasidžiaugti ir padirbėti su naujomis priemonėmis, bet jau šiandien eisiu vartoti naujų gėrybių... ir pasistengsiu nepamiršti parodyti rezultatų čia (nes va, užmiršau ir du mano darbeliai neįamžinti iškeliavo pas naujus šeimininkus).

Bet mano gražusis penktadienis neapsiribojo vien tik kelione į paštą. :) Nors ir buvau visa perštinti ir nevisai estetiškai atrodanti, bet pasitelkus į pagalbą visas maskavimo priemones iškeliavau į miestą susitikti su Simona, kuriai norėjau įteikti papildomą prizą, kurį paskyriau jai už mano atiduotuvėse pasiūlytą labai jaukią temą. :) Jai padovanojau šiuos auskariukus:

Netikėtai mainais gavau dovanų ir aš. :D Tikrai nesitikėjau kažką gauti, nes pati norėjau tiesiog pabūti dovanotoja. :) Bet negi dabar jau atsisakysi kažin ko mielo. :D Tas mielas buvo optimistiškai nuteikianti, įkvėpimo pilna knygutė. :)

Knygutė fantastiška, bet dar fantastiškesnis yra žmogutis, dovanojęs ją. :) Seniai buvau tiek geros nuotaikos pasikrovusi tiesiog bendraudama kelais valandas su žmogumi. :) Aš kaip visada bijau susipažinti su naujais žmonėmis. Bijau nežinoti ką pasakyti, bet buvo apėmęs toks jausmas, kad bendrauju su sena pažįstama. :) Ačiū Tau, Simona. :) Reikės pakartoti dar kartą! :D

Štai toks vat jaukus, saulėtas ir dosnus penktadienis buvo. :) O jei dar užskaityti ir per Velykas gautas dovanėles, tai per vieną savaitę aš gavau daugiau dovanų nei gavau per savo gimtadienį bei Kalėdas. :) Dabar pačiai dar labiau norisi pasijusti dovanotoja ir kuo greičiau pabaigti ir išsiuntinėti dovanėles... apie kurias bus papasakota kur kas vėliau. :P

Apie lobius ir ne tokius malonius nutikimus.

Vakar labai kontrastinga diena buvo. Tiek daug laimės, ir tiek daug skausmo. Taip sakant jaučiuosi laiminga žiopliuke. Gal visų pirma apie laimę. :)
Kartą Rankų darbo gyvenime paskaičiau apie taupumą. Tada apie taupumą ir pati parašiau. Nesistengiau nei per daug bumbėti, nei skūstis, bet va ėmė ir Natalija iš Rankų darbo gyvenimo man pasiūlė padėti papildyti mano turimas rankdarbiavimo priemones, kurios, neslėpsiu, šiaip esti gana kuklios. Bet aš tikrai jomis nesiskundžiu, o myliu, tausoju ir džiaugiuosi jas turėdama. :) Dar prieš kokius 5metus būčiau tikrai atsisakius, nes nieko niekada neimdavau už tai nesusimokėjus, bet dabar, pamokyta gyvenimo,  kad gerumas būna ir nesavanaudis, su šypsena veide sutikau priimti Natalijos dovaną. Rašė rašė man ji apie visokiausias gėrybes, mano rankos niežėjo ir nekantravo jas pačiupinėti, pasidžiaugti ir pulti kuo greičiau su jomis dirbti. :) Va, vakar ryte sulaukiau  skambučio ir nieko nelaukdama išskubėjau į autobusų stotį pasiimti laukto siuntinuko. Išsipuošus, švytinti iš laimės tempiausi dėžę namo (apie tolesnius įvykius skaitykite žemiau, nes dabar aš džiaugsiuos lobiu), kuri man buvo truputį sunkoka. :D Aš maža ir gan silpna, bet  užsispyrus. Parsinešiau ir susiradus fotoaparatą (mokinuosi viską fotografuoti, kad galėčiau parodyti čia) ėjau išpakuoti dėžutės. Daugybė gerėbių slypėjo dėžėje. :)

Gražiai ir labai atsargiai viską iškrauščiau ir pradėjau apžiūrinėti. Apčiupinėjau, pasidžiaugiau kiekvienu daikteliu (po to dar kartą ir dar kartą. :D).

Šūsnis labai gražių servetėlių, kurias net jau žinau ant kokių daiktelių bandysiu dekupuoti. :)

Siūliukai, kurie bus sunerti iki mažiausio siūlgaliuko. Ir net siūlgaliukai nebus išmesti. :D

Dėžutė ir kiaušinis dekupavimui bei nemažas pavasariškos medžiagos gabalėlis. :)

Be galo gražūs dekupavimo popieriukai. (Vyro pirma reakcija buvo "kiek daug kačių!" :D)

Taip pat gavau knygą su autografu. :D Baisiai dėl to džiūgauju, nes kiekvieną kartą bandydaam megzti, bėgdavau pas mama, kad ši pamokintų kaip pradėti mezginį, bet visa tai baigdavosi tuo, kad ji pradėdavo, o aš jau toliau megzdavau. Tas pats būdavo ir su mezginio užbaigimu. Dabar išmoksiu pati savarankiškai tai daryti, nes labai išsamiai tai parodyta knygoje. :)

 Šūsnis įvairausių žurnalų, kur yra daug nėrimo schemų bei dar daugiau įkvėpimo. :)

Taip pat lobyje radau ir du nertus maudymosi kostiumėlius. Man labai patiko abu, bet deja tiko tik vienas - rudasis. Žaliasis deja buvo per mažas. Pasirodo ne tokia aš jau ir nedidukė. :D Bet jau nujaučiu, kas galėtų tapti žaliojo šeimininke. :)

Dėžutėjė slypėjo dar viena dėžutė. O joje radau:

Siuvinėjimo ir siuvimo siūliukai bei medžiagytė. Jau žinau ką mėlyno išsiuvinėsiu. :}

Dirbtinio veltinio atraižėlės. :) O jau jų spalvų gražumas. :]

Šilkinė skarutė, kurią bandysiu kuo greičiau ištapyti. :)

Akriliniai dažai. Lig šiol turėjau tik tokias miniatiūrines, mėginukus primenančias akrilinių dažų tubeles. :)

Dažai ir kontūras šilkiniai skarelei. :)

Priemonės dekupavimui. Reikia išsitraukti kažkada dovanų gautas knygas ir eiti kuo greičiau mokintis dekupavimo. :D

Dvi frivolite adatosi ir šaudyklė. Aš vis planuodavau eiti į kursus pasimokinti šios technikos, bet vis nebūdavo už ką. O ir įrankių nenusipirkdavau niekaip. Dabar net rankos niežti greičiau eiti pabandyti. Manau, kad tuo užsiimsiu per Velykas, jei tik bus laisvesnė minutėlė. :D

34 maišiukai su karoliukais. Grožis ne kitaip. :)

Labai fotografuotis nemėgstančios vielutės. :D Bet kokios jos naudingos. :)

Taip pat labai praktiški, bet irgi nefotogeniški kabliukai auskarams ir užsegimai sagėms. Jau imant iš maišelio aš žinojau, kur juos sunaudosiu. :]

Milžinišką lobį gavau. :) Ačiū Auksarankei ir Auksaširdei Natalijai. Tik tokių žmonių dėka egzistuoja gėris šiame pasaulyje. :) Prisižadu, kai kai turėsiu bent menkiausią galimybę ir aš pasidalinsiu savo turimu gėriu su kitais, kuriem to labai trūksta. :]

_ ,, _

Na, o dabar noriu truputį pasiguosti, pasibėdavoti. Grįžkim prie to, kad visa pasipuošus, išsišiepus, besidžiaugianti gražia diena, dosniu pasauliu, spausdama glėbyje savo lobį skubu namo. Greitai greitutėliai sėdau į mikriuką ir parlėkiau ant savo kalno. Išlipu sunkiai, dar viena moteriškė braunasi vidun, negalvodama praleisti manęs, nors aš nešuosi tikrai nemenką dėžę. Nežinia iš kur pasipila masė žmonių, o tarp jų nelabai mandagus pusamžis vyriškis, kuris mane skubančią, sunkiai nešančią ir dar avinčią aukštakulnius stumteli. Žinoma, man susipina kojos ir aš visu ūgiu (kad ir nelabai dideliu) tėškiuosi ant žemės. Šaligatvio dulkės pakyla aplinkui ir aš šoko būsenoj bandau stotis. Niekas aplinkui neištiesia ranko ir net nepažiūri į mano pusę. NIEKAS. Visi eina pro mane lyg pro tuščią vietą. Žinoma, mano veidu bėga kraujas, susimaišęs su raudonu lūpdažiu ir šaligatvio dulkėmis. Šiaip taip susirenku savo daiktus ir nuklibinščiuoju namo tvardydama ašaras. Vos įžengus pro namų duris, pirma reakcija pasitikrinti ar visi dantys vietoj, ar nelūžo nosis, ar lūpa netrūko. Nusiploviau purvą, išteptą lūpdažį, apsičiupinėjau veidą. Pfiu, viskas vietoj. Tik viršutinė lūpa keturguba, apatinė truputį įkąsta ir atsipirkau tik panosio nubrozdinimu. Apžiūriu kojas (gerai bent tiek, kad šią dieną sumaniau autis džinsus, nors paprastai vilkiu sijoną). Šioki toki nubrozdinimai ir patinusi dežinės kojos blauzda. Ir taip čiupinėju ir taip. Nelūžo. Lyg ir neskilo kaulas. Pfiu pfiu pfiu per kairį petį. Skambinu Viliui.. na, ir tada emocijos padaro savo: žliumbiu kaip reikiant. :) O turėjau tokį gražų ketvirtadienį eiti susitikri su Anoniška-Vaida, pasidžiaugti savo gautu lobiu ir toliau tęsti pradėtą pavasarinį tvarkymąsi. Vietoj to apsidėliojau save ledu, išsivaliau žaizdas, išgėriau raminamųjų ir nuėjau numigti. Ayj, dar prieš tai savo lobį, kad ir klibinkščiuodama, apžiūrėjau. :D Natalijos atsiųstos gėrybės nuramino blogas emocijas gal net gi geriau nei raminamųjų tabletė. :D Bet buvo aišku, kad diena jau nebebus tokia, kokią planavau. :/ Jaučiu, kad dar ilgai neavėsiu aukštų batų. Ir dar pasistengsiu nebeskubėti net ir tada, kai kiekviena minutė būna suplanuota. :)

Šiandien jaučiuosi daug geriau. Teplioju žaizdas šaltalankių aliejumi, todėl šašiukai lengvai šalinasi. Tikiuosi daug pudros, krempudros etc padės paslėpti mano nubrozdinimus ir subjaurotas veidas nesugadins mano visų planų. :) Be to tegul greičiau gyja, o tai bijau mamai tokia rodytis: su meile, bet labai jau daug bumbės. :D Viskas gerai, kas gerai baigiasi. Nes galėjo tas mano  velykinio zuikio pagavimas baigtis kur kas blogiau. Tikiuos ši diena apsieis be savęs žalojimų. :D

Apie pelėdyčių atgabentas dovanas. :)

Na, va, aš ir vėl apie dovanas. :D Kažkaip mano gyvenime pastaruoju metų jų nemažai. O juk ir ne Kalėdos, ir mano gimtadienis senokai praėjęs, ir per Velykas dažniausiai gaunu tik kokią simbolinę smulkmeną nuo Velykų bobutės-mamos. :) Bet vakar vakare Vilius iš pašto dėžutės ėmė ir parnešė saulėtą voką, atkeliavusį iš Australijos. Atplėšinėdama voką jaučiau tą rudeniu pakvipusią šilumą, kuri atkeliavo pas mane. :) Šį kartą tai buvo prizas iš 3Sheets atiduotuvių, kurias organizavo talentingoji Kylie. Man jos sukurti audinių raštai tiesiog idealūs. :) O gavau aš piešinuką, kuriame buvo pavaizduoti labai jau gražūs apskritimai. :)

Dabar belieka surasti šiam grožiui tinkamus rėmukus ir kabinti jį ant sienos. :) Ačiū Kylie dar karta!

Apie žolės vartojimo procesus. :)

Šiame<-- savo dienoraščio įraše rašiau, kaip Gertrūda niokojo mano begoniją (liūdnos žinios, po savaitgalio tai pačiai begonijai reikia ieškoti naujo vazono, nes mergaitės sudaužė mano gražujį-mėlinąjį :/) ir dėl to aš pasėjau ekologiškų kviečių, kad mano mažoji viską suvalgysiu ėstų juos, o ne mano gėles. :) Agnė suabejojo ar mano katės ės nosį badančią žolytę. Kad ir kaip sunku nufilmuoti kaip Gertrūda vegetariškai maitinasi, bet šis faktas buvo užfiksuotas. :)

Nenuorama mano mažoji katytė: vos tik pamato, kad ją filmuoji ar fotografuoji, tuoj jai prisireikia tai patikrinti ir ji pamirštą ką veikusi iki tol. :)

Apie saulėtus rytus.

Žinot kaip būna: atsibundi ryte anksčiau nei buvai  planavus, plaukai vis dar būna drėgni ir labai labai susigarbaniavę, katytės, pajutę, kad nemiegi, sulipa į lovą ir prašosi paglostomos. Namie vėsoka, nes (pagaliau) vakar šildymą išjungė, bet turi malonią nuojauta, kad ant virtuvės stalo rasi termosą karštos arbatos, kurią sutaisė tavo mylimasis.. o gal dar ir raštelį paliko.. mmm... man patinka rašteliai, kai jų negaunu, jaučiuosi kažkaip blogiau nei paprastai. Bet šis rytas buvo dar ypatingesnis, nes ant virtuvinio stalo radau ne tik termosą su meile užtaisytos arbatos ir žalsvos spalvos raštelį, bet ir siuntinuką! Jėė!!!! Nuotaikos skalė iš karto pakilo kokiais 120%. :D Šio siuntinuko laukiau ilgai, beveik mėnesį. Jis keliavo iš tolimosios Australijos..
Jau esu rašiusi, kad dalyvauju daugybėje atiduotuvių/giveaway.. ir man sekasi. :D Tikrai sekasi! Kovo mėnesį laimėjau dvejose atiduotuvėse, o praeitą savaitę dar vieneriose. :) Sakysite nesąžiniga, kad aš laimiu ir kiti nelaimi. :? Na, aš labai noriu gražiai gyventi ir man fortūna padeda šį norą įgyvendinti. :)
Vat, apie dovanas. :)
Pirmaiusia derėtų parašyti apei dovaną-vabalą, kurią gavau prieš daugiau nei dvi savaite, bet taip ir neprisiruošiau jos aprašyti. Šiaip aš nesu didelė vabalų gerbėja, bet šis vabalas man patiko ir tiko. Abbey iš Aestheticoutburst, teisybę pasakius, kas dieną organizuoja atiduotuves. :) Ji dovanoja įvairiausius rankų darbo daikčiukus. Tai vat, man irgi nuskilo ir laimėjau šiame<--- jos rengiamų atiduotuvių etape. :) Tai buvo į delną telpantis išsiuvinėtas vabalas. Visų pirma prisegiau jį prie stendo, galvodama, kur jį galėčiau panaudoti. Tada parodžiau jį savo sesei ir ji man pasiūlė iš jo pasidaryti magnetuką nat šaldytuvo. Puiki idėja ir jau už poros valnandų, prisiruošus tai padaryti, pagaminau naują šaldytuvą puošianičą detalytę. :)

Fotografuotis šis vabalas tikrai nemėgsta. Tai vienintelė padori jo nuotrauka. Bet aš juo labai esu patenkinta. Jis įkvėpė kelias idėjas, kaip dar papuošti šaldytuvą. :D Dar kartą ačiū Abbey. ;)

Antroji dovana, atkeliavusi pas mane šį rytą, yra nedidelis žurnaliukas (bet man labiau knygutė) apie rankdarbiautojus iš pietinio pusrutulio. :) Ją gavau nuo Angela iš Three Buttons. Labai krykštavau šį leidinuką laimėjus. :] Neleidžiu aš sau pirkti darbar jokių žurnakų ar knygų, todėl naujs skaitymas namie mane labai džiugina. :) Be to juk esu 488 iš 1000 leidinukų savininkė, tai pasidaro dar smagiau, ir gali būti, kad vienintelė tokio turėtoja Lietuvoje, o gal net ir Pabaltyje. :]]]

Dar kartą ačiū Angela! :)

Dar laukiu šio to gražaus atkeliaujančio iš Australijos, bet apie tai bus parašyta, kai gausiu (jaučiu, kad tai nutiks už mėnesio :). Ir dar nusimato tikrai šaunus savaitgalis Jurbarke, kur švęsim draugės gimtadienį, žaisim su stiklu (krykštauju lyg tai būtų mano pačios gimtadienis) ir tubūt dar lankysimės muziejuje. O jei dar ir oras būtų saulėtas.. mmm... o dabar bėgu kepti nesaldžių keksiuku, nes ne visi tortus mėgsta. :D

Gražaus ir saulėto savaitgalio!