Sėdėdami ant mūsų sofkutės ir gurkšnodami raminančią arbatą mudu, su mano mylimuoju, vis dažniau kalbomis nuklystam į Kalėdinės eglutės paieškas (gal kas žino kur galima įsigyti šviežią, gražią ir aukštą eglutę?), į aptarinėjimus ką kam padovanosim, kaip ruošimės šventinėms vakarienėms ir kaip pasidalinti pakavimo popieriaus atsargas, kad dovanos širdingai būtų supakuotos... Jau nebebūna dienos, kad aš neįsijunkčiau paklausyti kartą kitą Kalėdinių dainų, o prekybos centruose praeidama paglostau Kalėdines puošmenas ir vis dažniau užsihipnotizuoju žiūrėdama į naktinio miesto švieseles, kurios taip primena švytinčią Kalėdinę eglę. Kalėdos man daugiau nei šventė. Tai atsparos taškas, kuris nulemia koki kiti metai bus.. tikiuos jie bus dar stebuklingesni nei šie. Todėl aš atsipalaiduoju ir krentu į Kalėdes fantazijas, į tą langvą prieš šventinį išprotėjimą ir gyvenu tuo.
_ ,, _
O kokios Kalėdos be šventinių kvapų kvapelių? Kiekvienam jie būna skirtingi. Vieniems Kalėdos kvepia meduoliais, kitiems mandarinams, dar kitiems karštu vynu... na, o man Kalėdos kvepia troškintais raugintais kopūstais bei pakepintais grybais. Nevisai romantiška? :D
Mano tėvų namuose, kur aš visą savo gyvenimą valgau Kūčųo vakarienę, šventinis stalas yra... kitoks. čia neišvysi penkių rūšių silkės, grybų koteltų ar panašiai. Kūčių vakareinei, kuri man priverčia širdelę virpėti taip smarkiai, lyg būčiau iš naujo įsimylėjus, mano mama ir aš (esu jau oficialiai pripažinta virėja mūsų šeimoje) priruošiame visokių "keistenybių": įvairių jūros gėrybių, tailandientiškų ryžių makaronų salotų, sušių... prisikepam įvairios gardžios žuvies, nepamirštam pasigaminti kelių rūčių vaisių skanėstų. Taip gaminam gaminam, kol ant stalo neatsiranda gerai virš dvidešimt patiekalų. :D Bet kad ir koks netradicinis gali pasirodyt mūsų šventinis stalas, bet čia visada atsiranda vietos labai tradiciniams patiekalams: kūčiukai aguonpienyje, marinuota žuvis kepintose morkose bei svogūnuose ir, kas be ko, troškinti rauginti kopūstai, o šalia jų pateikima kepinti grybai. Šis patiekalas mano prisimuose yra įrašytas auksinėmis raidėmis. Tas rūgštokas kvapas persigėręs per visa mane ir valgydama šį, gana primityvų ir visiškai negurmanišką, patiekalą aš visada pasijaučiu maža maža mergaite. Man jis yra nepralygstamas bei nepakeičiamas. Be jo Kūčios nebūtų Kūčiomis, o Kalėdinis kumpis nebūtų toks skanus, jei prie jo negalėčiau dar ir raugintų kopūsto troškinio suvalgyti šaukštelį kitą. Jei Kūčių dieną, įėjus į savo tėvų namus, neužuoščiua šio patiekalo, man Kūčios būtų visiškai sugadintos, nes būtent taip turi kvepėti mano Kalėdos. :}
Kūčiomis bei Kalėdomis kvepiantys rauginti, troškinti kopūstai, kepinti grybai bei bulvės. :D
Reikės: Raugintų kopūstų, aliejaus, nedidelė galvutė česnako, svogūno (kas valgo), aliejaus kepimui, juodųjų bei kvepiančiųjų pipirų, maltų lauro lapelių., vandens, druskos, jei tik reikia.
Kopūstus gerai nsuiplauname (nebent Jūs mėgstate iš tiesų rūgščiai). Storadugniame puode užsikaičiam aliejų, sudedame kepinti susmulkintus svogūnus, kai jie suminkštėja sudedame smulkintus česnakus ir nelaukiant kol jie sudegs (nes sudega jie greitai) suverčiame raugintus kopūstus. Užpilame vandes tiek, kad kopūstai nebūtų visiškai apsemti. Gerai išmaišome ir paliekame troškintis. Kai kopūstai pradeda minkštėti, sudedame prieskonius. Paragaujame ar netrūksrta druskos ir pasūdome, jei trūksta. ;) Jei vandens gerokai per mažai, kad kopūstai ramiai sau troškintųsi, įpilame dar. Paliekame ramiai virti kopūsčiukus, vis patikrinant ar netrūksta vandens bei paragaujant, kad būtų aišku, kiek laiko dar virs Jūsų patiekalas. Kopūstai turi būti minkšti, bet ne visiška košė.
P.S. Jei kopūstus ruošiate ne Kūčių stalui, galite jiems besitroškinant įdėti rūkytų dešrelių, smulkintų lašinukų ar rūkytų šonkauliukų: rūkytos mėsos kvapas bei riebumas tik pagerins kopūstų skonį. ;)
Reikės: miško grybų, didelės svogūno galvos, druskos, pipirų, aliejaus kepimui.
Įkaitiname gilioje keptuvėje aliejų, sudedam kepti susmulkintą svogūną, kai jis suminkštėja, suverčiame nuvirtus bei nusausintus miško grybus, paskaminame preiskoniais ir paliekame uždengtoje keptuvėje pasitroškinti, kol iš grybų išsiskirs skystis. Troškiname grybus tol, kol jie pasidaro minkšti bei skanūs. :)
Na, bulves visi mokame išsivirti. :D
Viską dedame į lėkštę ir einame maitinti šiuo labai kaimišku Kūčių patiekalu šeimyną. ;)
Labai primityvu, bet labai skanu, o kvapas kerintis. :)
O kaip kvepia jūsų Kūčios bei Kalėdos?
P.S. Kas dar norite sudalyvauti mano Kalėdiniame iššūkyje, tai dar tikrai ne pervėlu. ;D