Advento kalendorius. Penkta diena.

Ši savaitė turi būti labai labai darbinga. su tokia nuostada aš savo akis pramerkiau 5:45 ryte ir iš karto ėmiausi darbų. Pirma pusryčiai, pietų indelio užpildymas, kad vyras būtų sotus ir pavalgęs naminio maisto net ir darbe, dovanų išpakavimas, begalinis pasidžiaugimas jomis.. tada sėdu rašyti apie Advento dovanas, nes kažkaip savaitgalį niekaip negalėjau prisiversti preisėsti prie kompiuterio, nes taip norėjosi pabūti su vyru ir nuveikti ką nors iš tiesų naudingo. :)
Na, o dabar apie šio ryto dovanas. :) Nuotraukos nelabai kokios, bet ryte gi saulė nešviečia...

O šį rytą aš vėl gavau nedidukę dėžutę, kurioje slėpėsi labai labai gražus daiktelis. Dėžutė spyriojosi ir nenorėjo atsidaryti, bet mano moteriškas užsispyrimas ją įveikė ir ji atidavė savo slepiamą lobį: tai labai graži sagė, kurią galima įsisekti į paltą. :) Kai apžiūrėjau sagę, aš pareiškiau, kad dabar reikia naujo palto, kad sagė gražiai atrodytų... Vilius pasakė, kad tai labai moteriška.. ir toliau gėrė savo kavą. :D

Vilius šį rytą išpakavo labai minkštą paketėlį. Jame buvau paslėpus tamsiai mėlynų atspalvių medžiaginį šaliką, kurį smagu užsirišti, kai oras nėra žvarbus, bet kaklą vis vien norisi pridengti. Tai irgi vienas iš Viliaus norų, kurį pats nesugebėjo sau įgyvendinti.. todėl tai padariau aš. :D Šalikas jau nuo šiandien buvo pradėtas vartoti. :)

Kitoje dovanėlėje, kurią aš galėjau šiandien išpakuoti, slypėjo barškantis varpelis. Barškėjo todėl, kad ten kur turėtų skilimdžiuoti, karojo karoliukų-varvekliukų virtinė. Labai tinkamas daiktas kabinti ant Kalėdinės eglutės - na, bent jau taip nusprendėm mudu abu su vyru. :)

O aš šį rytą, parašius sesei ar ji jau išsipakavo savo dovanėlę, vos neišsidaviau ką ji gaus rytoj. :o Bet vos vos susilaikiau, nes kažkaip susisgribau pasižiūrėti į dovanėlių sąrašą... Tai gi mano sesuo šį rytą gavo dovanų stiklinį paukštuką, prisegamą ant Kelėdinės eglutės šakos.

O šiandien mūsų namuose nedidukė šventė: šiandien sukanka du metai, kai mudu su Viliumi tapome vyru ir žmona. :} Tai šį vakarą kartu pasiruošime kuklą šventinę vakarienę ir pažįmėsime šį įvykį. :) Apie šio vakaro smagumus, dovaną, kurią įteiksiu savo mylimam vyrui, parašysiu rytoj. ;)

Taip pat laukite kitų Advento kalendoriaus dovanėlių ataskaitų bei kitų mano įrašų. ;)

Ačiū, kad esate ir skaitote. :]

Advento kalendorius. Ketvirta diena.

Man pradeda patikti pusryčiai. :D Atsikeli ryte, valgai pusryčius ir gauni priedo dovanų: nuostabu, ar ne? :D Taip ir šis, labai vlėyvas sekmadienio rytas prasidejo nuo karštos arbatos, varškės sūrelių ir dovanų. :D

Šį rytą man teko didžiulis džiaugsmas išpakuoti didžiausią dovanėlę iš visų Viliaus sukurptų Advento kalendoriuje. :) Didžiulis rožiniai raudonas paketas taip ir prašėsi išpakuojamas. Buvau iš anksto įspėta, kad tai labai buitinis dalykėlis.. bet argi kartais buitis negali būti žai? :) Gavau išsvajotą, ilga ieškotą ir nerastą stiklinį matavimo indą. :) turėjau panašų plastikinį, kurį įsigyjau vos pradėjus gyventi kartu su Viliumi, bet jis buvo nekokybiškas ir po maždaug keturių-penkių plovimų, nuo jo nusitrynė visi skaičiukai bei padalos. Dar matydama kur kas parašyta, aš su aštriu peiliu išsibraižiau pagrindinius duomenis ir taip jį lig šiol naudojau. Bet dabar turiu naują, sunkų ir stiklinį. :D Ir nuoširdžiai tikiuosi, kad gavau dovanų ne taip greitai sudėvimą matavimo indą. Noriu eiti kepti pyragų bei virti saldžių kremų. :D

Savo vyrui (jį irgi iš anksto įspėjau) padovanojau labai nuobodžią ir neoriginalią dovaną, kuri kartu yra ir labai jauki. Tai žvakė. Didelė, sunki, balta, šiek tiek kvepianti žvakė. Mes abu mėgstame vakarais ir ne tik deginti žvakes, nuo kurių liepsnelių įšyla namai, o jų skleidžiama šviesa pripildo mūsų mintis bei širdis ramybe.

Antroji šio ryto dovanėlė irgi buvo susijusi su virtuve (negi mano vyras su mano sese susitarė? :D). Kiekviena šeimininkė karts nuokarto kažką virtuvėje užsirašinėja, pasižymi. Gal tai koks receptas, gal didina ar mažina produktų kiekius recepte ir reikia paskaičiuoti, o gal tiesiog pirkinių sąrašiuką reikia susidaryti.. todėl aš gavau visai nemenką pluoštą lapelių užrašams nuo savo sesės. :)

O aš sesei padovanojau mažulytę dėžutę žiedui ar auskariukams, ar dar kokiai nors smulmenėlei, nes dėžučių jai niekada nebus per daug. Tikiuosi. :D

Taip ir prabėgo lėtai, lietingai mūsų sekmadienis, besiruošiant atbėgančiom Kalėdoms bei kukliai rytdienos šventei. :)

Advento kalendorius. Trečia diena.

Ech tie tingūs šeštadienio rytai, kai prasibundi po pirmą kartą per mėnesį normaliai išmiegotos nakties ir dar ilgai ražaisi lovoje kartu su katėmis, kol tavo mylimasis taiso tau arbatą ir kepa karštus sumuštinius su sūriu. O po to ilgai pusryčiauji žiūrėdama laidas apie sendaikčių lobūnus.. ir žinoma džiaugiesi naujos dienos naujomis dovanomis.
Tai dar vėstant rytinei arbatai-kavai mes su dideliu nekantumu ėmėmės dovanėlių išsipakavimo.

Labai gera pasiimti į rankas mielą, mažutėlę dėžutę ir su vaikišku nekantrumu ją atsargiai išpakuoti.. ir rasti joje laimę. :]
Aš esu padovanojus DAUG, labai DAUG nunertų dobiliukų Viliui, kuriuos pateikiau įvairiausiomis formomis bei būdais: nuo pavienių dobilėlių, prisiūtų prie drabužių ar rankinių iki 365dobiliukų paveikslėlio. O dabar ir pati gavau ne bet kokį, o keturlapį dobiliuką-sagę. Mano vyras žinojo, kad sagių mano papuošalų dėžutėse kaip tik yra labai mažai, todėl padovanojo būtent tai, ko labai norėjau. Dabar galėsiu puoštis šiuo žavingu lapeliu. :)

O aš Viliui padovanojau knygą. :) Mano vyras nėra didelis mėgėjas skaityti, bet mano padovanotos knygos ir nereikia perskaityti... tereikia peržiūrėti bei nuoširdžiai pasijuokti. Tai knyga apie gasųjį Simono Katiną. Mudu abudu labai mėgstam pasižiūrėti tuos trumpus, labai dažnai gyvenimiškus filmukus, kuriuos išgyvenam patys, ir nuoširdžiai iš to pasijuokiame, todėl pamačius šią knygelę knygynę, net ilgai nesvarstydama čiupau ir nebepaleidau. :)

Antrasis išpakuotas dovanėlis buvo nuo mano sesės. Jame slypėjo saldžiai-rūgščiai kvepiantys vaisiukai-kramtoma guma. Tai yra tarsi malonus prakeiksmas: kol yra, tol vis praeidama paimi ir kramtai tuos rūgščiai saldžius vaisius... taip kramtėm kramtėm ir neliko. :D Liko tik labai mielas stiklinis indelis, nukeliavęs į mano stiklinių indelių kolekciją. :)

Na, o koks Kalėdų laukimas ir kokios gali būti Kalėdos, jei namų neapšvies žvakių švieselės? Todėl savo mažąjai sesei padovanojau magnolijomis kvepiančią žvakę. :)

O po ilgų bei jaukių pusryčių mūsų laukė ekologiška, tvarką daranti kelionė į Ekotašką, atsikratant DAUG stiklinės, nebereikalingos taros bei seno, pusiau veikiančio televizoriaus bei viso maišo senų baterijų: gerai, kad yra vieta, kur gali sukauptu šlamštu atsikratyti ir nereikia dėlioti prie šiukšlių konteinerių, kur daiktai taip ir voliojasi, kol juos visiškai kas nors suniokoja.

Advento kalendorius. Antra diena.

Mūsų gruodžio antroji diena prasidėjo gana anksti. Mane kankino nemiga, todėl aš dar net neužmigus, 5valandą ryto kėliausi kartu su savo brangiuoju. Buvau gera žmona ir ėjau ruošti pusryčių (šio malonumo mano vyras retai sulaukia.. vis dėlto tai 5valanda ryto...), o pusryčiaujant nusprendėme išsipakuoti ir savo Advento kalendoriaus dovanėles. Dalis nuotrakų labai nekokios kokybės... gi jau minėjau, kad buvo apie 5valanda ryto...

Pirmiausia parodysiu kokį grožį gavau nuo Viliaus. :) Jis žino mano silpnybę stikliniams grožiams, o ypač stikliniams eglutės žaisliukams. todėl paėmusi į saldainį panašų paketėlį, aš visaip kaip atsargiai jį apčiupinėjau ir bandžiau spėti, kad tai eglutė viršūnė... bet neatspėjau. Tai buvo tiesiog tobulai gražus, gana nemenkas eglutės žaisliukas. Cypsėjau iš laimės lyg gavus šikšnosparnio formos sausainių  formeles per praeitas Kalėdas. :D

 Dabar šis grožis kabo miegamajame ant lempos, todėl kas kartą atsigulus į lovą, galiu juo pasigėrėti. :)

Viliui aš padovanojau.. Oliziką. :D Tokias dovanas kaip ši, aš vadinu Viliaus nusvaigimų įgyvendinimu: puikiai suvokiu, kad pats nenusipirks, po to pamirš ir viskas.
Per jo draugo gimtadienį, jis pamatė atneštą dovanų Oliziuką ir manęs tyliai pakausė: kas tai? Jis nebuvo matęs šio sutvėrimo ir vaikystėj nėra auginęs... bet kurį laiką prisimindavo ir sakydavo, kaip būtų smagu, žiūrėti į augančius Oliziuko "plaukus"... na, visi vyrai yra širdyje maži berniukai.. tai geriau nei niekada Vilius dabar privalo užauginti bent vieną Oliziuką per savo gyvenimą. :D

O mano sesė man padovanojo Kelėdų dvasią. Tokią mielą, kiek rožinę, kiek pukuotą, šiek tiek Neringišką. :] Pati išlankstė ir sakė, kad tokios antros jau nepadarytų. :)

Dabar ši dvasiukė-angėliukas tupi ant eglėtės šakutės ir skleidžia Kalėdinę dvasią namuose. :)

Savo ruoštu aš sesei padovanojau tiesiog paprsatą padėkliuką po puodeliu ar stikline (nes mano sesei toki dalykėliai patinka) su nepaprastu Gustavo Klimto paveikslu Moteri ir vaikas. Man klimto manija jau praėjus, bet vis vien šis paveikslėlis buvo žavus. :)

Tai tiek dovanų antrąją gruodžio dieną gavau ir atidaviau. :)

Advento kalendorius. Pirma diena.

O šiandien prasidėjo žiema. Taip paprastrai prasidėjo. Be sniego, be šalčio, kandančio į nosį. Bet vis vien norisi išsitraukti močiutės megztas kumštines pirštines, gerti karštą vyną, užsikandant meduolių. Jau norisi patupdyti Kalėdinę eglutę kambario kamputyje ir ją apkartstyti blizgiomis grožybėmis. Norisi, kad šioje aklinoje pasaulio tamsoje sužibtų kuo daugiau švieselių. Ir džiuginti mažomis dovanėlėmis savo mylimus žmones. Taip norėdama praskaidrinti, nušviesti savo artimųjų gyvenimus aš ne tik stipriai ruošiuosi Kalėdosm, bet ir sugalvojau, kaip reikėtų smagiai praleisti laiką iki jų. :) Tai gi šiais metais su savo mylimu vyru, bei mažaja sesute apsikeitėme Advneto kalendoriasu dovanėlėmis. :) Atidaviau 48dovanas ir gavau 48dovanas. :) Dar gruodžio 10dieną su Simona apsikeisime kiek patrumpintu, bet ne ką prastesniu Advento kalendoriuku. :) Neslėpsiu labai sunku tiek daug įvairių dovanėlių surasti, pagaminti, supakuoti ir dar tai padaryti su meile bei rūpesčiu, galvojant kaip įtikti bei patikti. Būtent šiandien tiek aš, tiek Vilius ir Neringa su dideliu nekantrumu išpakavome po pirmą savo dovanėlę.

Pradėsiu nuo savo sesers. :) Ji labai kruopšti ir begalo tvarkinga. Tokia tvarkinga, kad man kartais baisu pasidaro dėl savęs pačios: o kodėl gi aš taip nesugebu. :DDD Deja pamiršau nufotografuoti kaip rausvai-auksiniai-sidabriniai supakavau savo sesutės dovanas  (bet bent jau turinio nepamiršau įmažinti). O ji labai pasistengė. Padarė puikią dėžę (vėliau aš ją panaudosiu savo rankdarbiavimo kambaryje siūlams susidėti), kurioje dviem aukštais išrikiavo nedidelius paketėlius, kuriuose slepaisi mielos dovanėlės (man kitokių dovanų nėra.. tik mielos arba dar mielesnės :D).

Pirma dovana labai suintrigavo mane. Ji buvo supakuota skaidrioje plėvelėje ir priminė kaktusinę figą, bet šalia jos buvo pridėtas raštelis su užrašu "Gyva žvakutė". Išpakavau, pauosčiau, visaip kaip apžiūrėjau. Man tai vaisius ir viskas. Bet prie ko čia žvakutė. Neapsiekntusi parašiau sesei, o ji tikrai patvirtino, kad čia yra vaisius. Kažkoks moliūgas ar melionas... Kas žinot pavadinimą, prašau parašykit. ;) O kodėl ji parašė, kad tai gyva žvakutė, tai reikės išsiaiškinti. :}

Dar šį vakarą mes šį vaisių prapjovėme ir paragavome. Arba aš ko nesuprantu, arba mano skonio receptoriai visai sukvailiojo: šio dygliuoto vaisiaus skonis priminė rūgtelėjusį agurką sumaišytą su pernokosiu bananu. Na, gražus vaisius. Gana gardžiai kvepėjo. Bet arba jį kaip nors, su kuo nors reikia valgyti, arba aš daugiau jo nelabai norėsiu dar kartą ragauti. :D Kagangi jis man labai gražus ir dovanų aš nelinkus išmetinėti taip jau paprastai, tai išskobsiu vidų ir pabandysiu išdžiovinti, bei panaudoti mano džiovintų gėlų-koncervų kolekcijai. :)
O mano sesuo šį rytą išsipakavo ir, tikiuosi, nudžiugo radusi mažulyti antspauduką su balerina. :)

O vakare, mudviem abiem grįžus namo,Vilius ir aš tai pat išrikiavome savo sunumeruotas dovanėles. Aš gavau puikų, tiesiog idealų sietelį arbatai, kuris puikiai plūduriuoja arbatos puodelyje ir po to padedamas į metalinę dėžutę. :)

Vilius nuo manęs gavo labai simbolišką dovanėlę: mažulyčius drabužėlius jo pliušiniam meškučiui. :) Ne, mano vyras nėra didelis pliušinių žaislų gerbėjęs, bet aš per mūsų pimąsias Kalėdas padovanojau nediduką meškinuką, kurį parengiau pačios nertais drabužėliais. Taip kiekvienais metais aš nuneriu po naują drabužėlių komplektuką Viliaus meškiui-monetų saugotojui. :)

Gaila, kad nuotraukose nesimato tikrasis dovanėlių grožis. Vilius, kiek spėjau apžiūrėti, beveik visom dovanom išlenkstė dėžutes. Gal tai ir smulkmena, bet tai taip malonu iš jo pusės, kad jis stengiasi man ne tik puikias dovanas padovanoti, bet dar ir gražiai jas įteikti. :)

O rytoj toliau rodysiu gautas ir padovanotas dovanėles, todėl pavyduoliams tikrai neverta skaityti mano šio mėnesio įrašų. :D


P.S. Dar visiškai nevėlu sudalyvauti mano Kalėdų manijakės akcijoje. ;)