Advento kalandorius. Dvidešimt ketvirta diena. Kūčios!

Ir laikas sutirpo. Lyg jo ir nebūtų buvę. Nėra ir viskas. DAUG darbų nepadaryta. Skubu kiek tik įmanoma greičiau, bet jaučiu, kad nebeverta. Reikai atisipalaiduoti ir pasimėgauti bent jau padarytaų darbelių rezultatais. Laikas skaniai pavalgyti, išgeri vyno taurę ir ištiesus kojas pailsėti. Išsipakuojam paskutines dovanas ir eime ruoštis Kūčių vakarienei. :)

O paskutinė Viliaus dovana man yra tiesiog ideali. :] Aš visą gyvenimą myliu dinozaurus. Labai. Visokių formų, rūšių ir laikotarpių. Ir priešistorinius paukščius dievinu. :) Šitas dienoraštis vos negavo pavadinimo Diatrima (arba kitaip Gastornis) vien iš mano meilės iškastiniams gyvūnams bei palentologijai visomis jos formomis. :) Tai vat, apie dovaną. :] Gavau tokį žaidimuką "Išsikask dinozauro skeletą". :] Taip sakant gavau gipso gabalą su jame paslėptais plastikinio skeleto gabaliukais, įrankį kražtymui ir šluotelę. Kaip aš apsidžiaugiau. Jau puikiai žinojau ką veiksiu per Kalėdas. :D Mano vyras tikrai maen labai gerai pažįsta. :]

O aš savo mieląjam padovanojau dar vieną stalo žaidimą. Kartais vakarais taip gera susėsti dviese ir sužaisti partiją kitą kokio nors stalo žaidimo, negalvojant apie kasdienybės rūpersčius. Todėl dar vienas naujas žaidimas atkeliavo į mūsų nedidukę žaidimukų kolekciją. :}

Mano sesuo Neringa padovanojo man dekoruotą mini kaukę-Kalėdinį žaisliuką, kurią pakabinau ant vis dar nepradėtos puošti eglutės. :)

Simos paskutinėje man dovanėlėje radau žavingus padėkliukus po vyno taure ar arbatos puodeliu. :)

Mano paskutinės dovanos Neringai ir Simai buvo siuvinėti darbeliai, kuriuos galima pakabinti ant Kalėdinės eglutės arba šiaip namus pasipuošti. (Knibinėjau ilgai. Schemas nebepamenu iš kur esu išsisaugojusi... kai atrasiu iš kur, būtinai parašysiu. ;)

Kalėdų senelis Neringai.

Paveikslėlis Kalėdiniais motyvais Simai.

Tikiuos nei Vilius, nei Neringa, nei Sima nenusivylė mano dovanotomis dovanomis. Aš esu labai dėkinga už visas nuostabias dovanas, kurių puikumas buvo nepakartojamas, kurios man kiekvieną dieną skaidrino dieną ir įkvėpė norą kurti bei daryti gerus darbus.

Ar pakartosim ir 2012 metais? :D Aš tai už. :}

_ ,, _

O vakare buvo Kūčių vakarienė. Stalas net linko nuo skaniausių patiekalų. Visi ramiai susėdome atšvęsti šios puikios ramybės, jaukumo bei šeimos šventės. O po vakarienės dariau tai ko gyvenime niekada nedariau ir nenoriu pakartosi.... puošiau eglutę Kalėdų naktį. :/ Nes prieš tai niekaip neatradom laisvos valandėlės tai padaryti. Todėl grįžę po Kūčių vakarienės namo ėjome puošti savo Kalėdinės eglutės bei bent kiek pagražinti namų. Tai padarę griuvome į lovą bent trupuį numigti, nes kita diena turėjo būti persigėrusi skubėjimu bei šurmuliu mūsų namuose. Kalėdų laukimas pasibaigė, nes jos jau čia.

Advento kalendorius. Dvidešimt trečia diena.

Vsio. Iš esmės arba kai kuriuos darbus pasidarysiu dabar, arba teks juos daryti per kitas Kalėdas. Nespėju nieko. O ir noro suspėti vis labiau mažėja. norisi tik griūti ir patysoti po DAR nepapuošta eglute. O tysant po eglute visai smagu ir dovanom pasidžiaugti. :)

Mano brangusis turi įprotį pasižymėti visokias jam kilusias mintis. O ypač tada, kai aš apie ką nors nesustodama taršku, ko man reikėtų ar norėtųsi. Taip ir šį kartą jis man atrado šią dovanėlę. :) Na, aš labai norėjau žirklių, kurios gražiai, figūriškai nukirptų popieriaus kraštelį. :) Tai vat ir gavau visą komplektą. Sėdėjau ir šiaip sau karpiau popieriaus lapą. Ir džiaugiausi tuo ką sukarpiau. :D

Nuo pat pirmos dienos, kai mano akys pradėjo spindėti žiūrint į Vilių, man jis siejosi su keliais dalykais. Vienas iš jų buvo Antuano de Sent-Egziuperi Mažasis Princas. jau ilgą laiką galvojau padovanoti jam šią knygą, bet Vilius nėra didelis knygų gerbėjas, todėl vis nesiryžau. Bet dabar, darydama Advento kalendorių jam šią knygą irgi įgyjau. (knyga buvo sėkmingai perskaityta ir nenumesta į šalį. :)

Žinodama mano silpnybę indams mano sesuo padovanojo mažą mažutėlę padažinę. Manau man ji pravers. :)

Na, o Sima, turbūt, prisimindama mūsų iškylą parke, mėgaujantis karštu vynu, padovanojo prieskonių karštam vynui. :) O kad maža nepasirodytų, tai dar ir nuostabių akmenėlių vėrinį pridėjo. :]

Šiandiena aš ir vėl savo mielosioms Neringai ir Simai padovanojau po beveik identišką dovaną. Dai 365rašteliai, ant kurių užrašyti žodžiai turėtų padėti įkvėpti dienai, apmąstyti kai kurias gyveimo idėjas bei panašiai. Kas dieną reikia išsitraukti po vieną ir paskaityti. ;)

Rašteliai Neringai.

Rašteliai Simai.

Advento kalendorius. Dvidešimt antra diena.

O dabar aš nuo ryto iki vakaro darbuojuosi virtuvėje. Kūčiukai, sausainiai. Iš šaldiklio traukiama mėsa, ruošiami kvapnūs prieskonių mišiniai etc. Vis dar nebuvau prisėdus. Bijau,kad ims ir perdegs manyje lemputė. :/ tik mintys apie gerumą, apie dosnumą ir mažutėliai džiaugsmai skaidrina šias darbingas dienas. :)

Tam, kad būtų šviesiau mūsų gyvenimuose man Vilius padovanojo žvakidę. Tokią sunkią, senoviško stiliaus. Be galo myliu žvakes gražiose žvakidėse, nes niekas taip gerai nenuramina kaip plazdanti liepsnelė tamsoje. :)

Bet žvakide mano šiandieninės dovanos nuo Viliaus neapsiribojo. Jis taip pat man padovanojo pačius žavingiausius arbatos puodelius, kokius tik galima padovanoti. :)



Mano dovana ir vėl susijusi su Viliaus laisvalaikiu. Kad ir labai nedaug, bet aš jam padovanojau kelias monetytes jo kolekcijai. Kaip sakant, centukas po centuko... ir daug šalių rinkinukų bus surinktų. :)

Aš turiu du žmones savo gyvenime, kurie, tiksliau kurios, man pabildo mano kosmetikos atsargas. Tai mano mama ir mano sesuo. Jos drąsiai man dovanoja akių šešėlius, skaistalus, lūpdažius, tušus etc. Prie viso to dar prisideda ir visokie lūpų balzamai, kuriais aš mėgstu pasiteplioti, kai neinu iš namų ir lūpdažiu nesidažau. :) Tai vat, šiandien aš ir gavau itin gerai suminkštinantį lūpų odą balzamą-tepaliuką. :)

Na, o Sima ir vėl labai panašiai kaip ir aš pagalvojo, darydama šį nepakartojamų dovanėlių rinkinuką ir įgijo man žydinčios puodelyje arbatos. :)

Antrus metus iš eilės aš internete aptinku labai žavingus, pelėdomis dekoruotus kalendoriukus. Šiais metais aš tokį atspausdinau ne tik savo sesei, bet ir Simai. Nuoširdžiai tikiuosi, kad šie kalendoriukai joms taip pat labai patiko, kaip ir man. :)

Kalendorius Neringai.

Kalendorius Simai.

Advento kalendorius. Dvidešimt pirma diena.

Rodos oras tikrai tirštėja aplinkui. Jis tartum veliasi į plaukus, kimba ant odos ir užklijuoja gerklę. Jau tuoj tuoj Kalėdos. Smegenys to nesuvokia, nors širdis dreba nuo šios mities. Bet rytas prasideda įprastai ir aš vėl gaunu dovanų. :)

Kartą, kai viename prekybos centre aptikau išparduodamus mini keksiukų popierėlius, aš jų ėmiau ir prisipirkau. Vilius pasiteiravo kam aš juos perku, juk pačių formelių neturiu, o aš jam atsakiau, kad vieną dieną turėsiu. Vat dabar jau turiu. :D Net 20 puikių kepimo formelių mini keksiukams. :}

Kai Vilius prisėda tyrinėti savo monetyčių, karts nuo karto iškyla mažulytė problemytė, kurią labai labai sunku įžiūrėti. :) Tai būna kokios nors monetų kalyklos ženklas, dailininko žymė ar dar kas itin smulkaus. Tada mes šeimyniškai susėdę bandom išsiaiškinti-įžiūrėti. Kad šie aiškinimaisi būtų paprastesni, aš savo brangiajam padovanojau padidinimo stiklą. :]

O kažkada kažkada tikrai jau seniai aš ir mano sesė augino vėžlį vardu Fabijus. Nepasakyčiau,akd tai buvo visų laikų mano mylimiausias gyvūnas. Vargu ar ir dabar aš jį labiau mylėčiau nei tada. Ilgai pas mus jis negyveno ir iškeliavo į namus, kur jo jau laukė tos pačios rūšies vėžlė. Tikiuos lig šiol jie laimingai tegyvena. :) Tam vėžliui prisiminti mano sesė padovanojo iš kriauklių padarytą vėžlio figūrėlę. O panašumų tikrai yra (na, tik šitas kilimo nedrasko ir labai jau nekvapiai nedergia. :)

Sima šią dieną papildė mano mylimų kojinių kiekį namuose, kurias taip norisi dėvėti, kai pajauti didžiulį norą namuose bei savo širdyje susikurti kuo daugiau jaukumo. Juo labiau, kad kojinaitės mano mylimiausios spalvos. :}

Aš ir vėl Neringai ir Simai net labai panašias dovanas padovanojau. :) Šį kartą tai buvo šalikai. Kol kas tai vienintelis daiktas, kurį tikrai savarankiškai išmokau numegzti. Čia ir vėl ačiū Natalijai, nes jos padovanota knyga tiesiog yra ideali pagalbininkė, kai nori išmokti megzti. :]

 

Šalikas Neringai.

 

Šalikas Simai.

Advento kalendorius. Dvidešimta diena.

Sloga vis dar kutena nosį ir neleidžia normaliai kvėpuoti. Jau pradedu planuoti Kalėdinę vakarienę ir pamažu tvarkausi namus. Liko dar daugybė darbo, bet kažkokia mažytė prošvaistė jau iš labai labai toli matyti. Bet kaip ir visi rytai šį mėnesį, taip ir šis prasideda nuo malonumo pasidžiaugti dovanėlėm.

Šį rytą mano vyras mane nustebino padovanodamas man kniedžių kalimo aparatuką ir maišelį kniedžių. Aš kažkada buvau apie jį užsiminus ir Vilius prisiminė. Dabar jau odos saugokitės: eisiu kniedyti. :D

O aš savo vyrui įteikia dar vieną skrynutę. Žinau, kad jau trečią, bet taip apt žinau,akd jos jam labai patinka. Šį kartą ji be peišinėlių, teisiog didelė ir tamsi skrynutė: tokia, kokia labiausiai Viliui patinka. :)

Mano mažoji sesė man padovanojo visą induką pridėtą smulkmenyčių: segtukų ir lipnių figūrėlių. Man, kaip ir Neringai, patinka tokios mielos smulkmenytės. Juk nebereikalo mes sesės. :D

Sima mane šiandieną palepino karoliukais bei gražiom smulkmenytėm, kurios keliaus puošti mano ranką. :)

O nuo manęs mano mielosios sesė ir draugė gavo po dekoruotą vazonėlį. :)

Vazoniukas Neringai.

Vazoniukas Simai.

Advento kalendorius. Devyniolikta diena. Siaubingai intensyvus apsilankymas Vilniuje.

Labai labai ankstyvas rytas. Jau dabar jaučiuosi pavargus. Iš kažkur atsirado sloga ir aš noriu gulėti apsikabinus servetėlių pakuotę, gerti arbatą ir snūduriuoti, bet tam visiškai nėra laiko. Šiandien manęs laukia kelionė į Vilnių, kurs susitiksiu net su septyniom nuostabiom merginom septyniose skirtingose Vilniaus vietose. O minėjuas, kad aš Vilniui nesiorentuoju? Gerai, kad mano vyras pasisiūlė pabūti mano vairuotoju šią dieną, nes kitaip man būtų visiškos šakutės. :/ Ir nors ir labai ankstyvas rytas, mes vis vien atradom laiko pusryčiaudami išsipakuoti savo dovanėles.

Vilius mane apdovanojo mano nusvaigimu. Pati niekaip nesiryžau išleisti kitur reikalingų pinigėlių šiai savo užgaidai, bet vyliausi, kad ją gausiu dovanų. Tai medinis žmogeliukas-piešimo figūra, kuri man padės geriau jausti žmogaus kūno proporcijas, kai paišau savo piešinėlius. :) Labai labai esu patienkinta šia dovanėle. :]

Mano vyras pradėjo visai neseniai bandyti karts nuo karto pasportuoti ir kai eina į treniruotes nešasi itin nepatraukliai atrodantį plastiko butelį, todėl aš jam tiesiog padovanojau pačia parasčiausia, niekuo neįpatingą gertuvę vandeniui.

Mano sesė mane palepino mažutėliu elniukų-magnetuku, kuris papuošė mano šaldytuvą. :)

Aš ir vėl pildžiau Nerigos karvučių kolekciją ir jai padovanojau pakabutį-karvytę, kurią dekoravau degikliu. :)

Na, o Simos dovana buvo labai labai skani ir greitai suvartota. :D Tai buvo itin skanūs šokoladiniai saldainiai su degtine. Mmm.. ir dabar dar pakartočiau. :}

Simai, kaip ir savo sesei, pildžiau jos mini kolekciją, ir padovanojau mielą mažutėlį šaukštelį. :)

Tik dabar apsižiūrėjau, kad neturiu nei vienos nesusiliejusios šaukštelio nuotraukos. :/ Todėl atsiprašau už nuotraukos kokybę. :/

_ ,, _

Kelionė į Vilinių.

9h. Vilniaus Akropolis. Pirmą kartą aš jame atsidūriau. Nebuvo reikalo ten važiuoti. Man ir Kauno prekybos centrų pakanka. Čia aš susitinku su Natalija. Ji man atrado minutėlę, kad galėčiau jai įteikti mažytę Kalėdinę dovanėlę. Tai buvo didžiausias galvos skausmas, nes neįsivaizdavau ką galima padovanoti tokiai Auksarankei kaip ji. Galvojau galvojau ir sugalvojau, kad dovanosiu dekoruotą skrynutę ir odinių gėlyčių, kurias galima būtų panaudoti skrebinimui ar dar kam panašiai. Taip pat pridėjau dar ir siuvinėtą miniatiųrinį žaisliuką ant eglutės. Tikiuosi dovanos tikrai nenuvylė Auksarankės-Auksaširdės Natalijos. Susitikimas buvo itin greitas, nes teko skubėti į kitą susitikimą. Nors labai ir trumpam buvo labai gera susitikti savo geradarę. :]

10h. Vivulskio gatvė. Susitinku su Danguole. Susitikimui turiu tik valandą, bet sekantis susimatymas įvyks toje pačioje gatvėje, todėl turim laiko išgeri po puodelį kavos. Kava buvo labai nekokia, bet kompanija puiki ir valanda neprailgus prabėga. Su Danguole norėjau susitikti, nes vis dar nebuvau atidavus savo Atiduotuvių dovanos, kurią ji laimėjo. Tuo pačiu, aišku, pasveikinau su Kalėdom ir labai netikėtai gavau dovanų. :] Dovanos buvo labai žavingos, labai prasmingos: gavau visą saują pakabukų, kuriuose slypėjo širdingas Danguolės palinkėjimas man ir mano šeimai laimės. Gražu neišpasakytai. Net pati pasijaučiau per prastą dovanikę atvežus. :( Aš Danguolei padovanojau dekoruotą vazonėlį, siuvinėtą mini žaisliuką ant eglutės bei vertus auskarus.

                                                         Mano dovana Danguolei.

Dovana, kurią gavau nuo Danguolės.

11h. Vivulskio gatvė. Prieraišios tėvystės centras. Čia aš susitinku su Egle. Su ja aš tariausi keisti Kalėdinėm dovanėlėm. Kai jau ištiesiau jai įteikti jos dovaną, akies kraštu užmečiau į maišelio turinį ir net nustėrau: nuo užpakalinės automobilio sėdynės buvau pačiupus ne tą dovanų maišelį. O DIEVULĖLIAU! Staigiai puoliau skambinti Viliui, kuris tuo metu klaidžiojo po prekybos centrą, ieškodamas dar neįgytų dovanų. Kol jo laukiau, apžiūrėjau Preiraišiosios tėvystės centre vykstančią mugę, nupirkau draugų sūneliui šliauštinukus ir pajaučiau, kad aš vienintelė ten esu ne mama. Va, tai buvo kiek nejauku. :o :) Gal būt kitą kartą su Egle pavyks kiek ilgiau pabendrauti susėdus prie arbatos puodelio. ;)
O kalbant apie dovanas, tai aš gavau nuostabų Kalėdinį angelą, kurį pasiuvo man Eglė. Pati nebūčiau pasiryžus tokį dalyką siūti, nes mano siuvimo įgūdžiai dar gerokai riboti. :} Labai žavi dovana. Taip pat dar gavau ir moliūgų-greifruktų padažo. Neslėpsiu, jis dar neparagautas, bet neabejoju, kad tikrai puikus. :)

Aš Eglei įteikiau maišelį su mano gamintom smulkmenėlėm. Tai buvo medinė lentelė su išdegintu teksu ir dekoruota mentelė, dekoruota skrynutė, dekoruotas vazonėlis ir mano pačios verti auskarai. Labai labai tikiuosi, kad Eglei patiko mano dovanoti daikteliai. :)

12h. Katedros aikštė. Labai labai vėluoju į susitikimą su Reda. Lauke pučia nežmoniškai žvarbus vėjas ir man net širdį suspaudžia, kai tik automobilis ir vėl turi sustoti prie raudono šviesoforo, kai žinau, kad per mane ir mano žioplumą žmogus šąla. :( Su Reda turėjau susitikti, nes buvau jos prašiusi iš kelionės po Australiją parvežti mano vyrui bent kelias monetas į jo kolekciją. Ji sutiko padėti ir parvežė saujikę monetyčių. Už tai aš jai atsidėkodama taip pat padovanojau nediduką dekoruotą vazonėlį ir siuvinėtą miniatiūrinį eglutės žaisliuką. Tikiuosi dovanėlės patiko ir tiko tokiai nuostabiai meniškai Redai. :)

13h. Lukšio gavė. Čia aš susitkau su Justina. Atvirai pasakius, net nesitikėjau kad kalba taip lengvai riškis, kad sutiksiu tokį šiltą ir malonų žmogų. :] Bendravom tarsi labai labai seniai nesimatę draugės. Tikiuosi dar kada pavyks susitikti prie arbatos/kavos puodelio, o gal net būtų labai smagu sulaukti Justinos pas save svečiuose.
Mudvi buvom susitarę keistis Kalėdinėm dovanom. Kai išvydau jos dovaną aš labai nusiminiau, nes maniškė buvo TOKIA menkutė. Aš jai padovanojau pačios nertą pagalvėlę, dekoruotą vazonėlį ir vertus auskarus.

Na,o Justina mane tiesiog apipylė dovanomis. Gavau nuostabų vėrinį, arbatos, sausianių, obuoliukų, konservuotų grybų, vyšnių uogienės ir dar visą maišiuką karoliukų, metalinių detalyčių ir labai gražią medžiagytę. O išsikalbėjus apie monetas, mieloji Justina pakratė piniginę ir mano vyrui liepė perduoti kelias latviškas monetytes, kuriomis jis labai apsidžiaugė. Vajė! Aš dovanomis labai labai apsidžiaugiau, bet vis vien jaučiu sąžinės kirbėjimą, kad mano dovana Justinai buvo tikrai per menka. :/

14:15h. Pavilnionių gatvė, kurios GPS neranda. Gerai, kad yra mobilusis telefonas, tai Reda (taip ir vėl Reda, bet čia jau kita. :D) mano vyrui ir man šiaip taip išaiškino kaip surasti jos šviesius namus. :) Reda nėra dienoraštininkė, bet ir ji sutiko su manimi keisti Kalėdinėm dovanom. Iš pradžių ji šiek tiek abejojo dėl susitikimo ir buvo labiau linkus siūsti dovaną, bet vis dėl to susitikom realybėje. Ji mane ir Vilių sutiko savo šviesiuose namuose, prikrautuose knygų ir daugybe gražių dalykėlių. Be maloniosios Redos mus dar pasitiko ir Profesorius. Mano nuomone tai labai labai tinkamas vardas katinui. :D Juo labiau, kad katukas ir elgiasi kaip tikras profesorius. :] Na, bet aš čia ne apie katiną rašau, kad ir kokis jis žavus bebūtų. :) Tai vat, prisėdę išgerti po puodelį arbatos, mes su Reda kalbėjomės apie Kauną ir išsiaiškinome, kad jos antroji pusė yra ne kas kitas, o mano ir mano sesės informatikos mokytojas. :D Tai labai malonus bei netikėtas sutapimas. :} Šiaip tai buvo itin jaukus susitikimas, kurį būtų smagu dar kartą pakartoti. ;)
Bet kaip gi čia apsieisi be dovanų. :) Aš Redai padovanojau nertą pagalvėlę ir siuvinėtą mini žaisliuką ant eglutės. Labai tikiuosi, kad mano dovana Redai patiko, nes man OI kaip labai aptiko jos padovanota kerpių eglutė. Ji labai gražiai papuošė mūsų kompiuterinį stalą. :)

15:30h. Rotušės aikštė. Čia aš turėjau susitikti su dosniaja Gabriele. Skambinu ir niekas neatsako. Vėl skambinu ir vėl tas pats. Jau susirūpinau, kad blogai įsivedžiau jos naująjį telefono numerį. Per tą laiką, kol laukiau aš pavalgiau, gerokai pasivaikščiojau po Vilniaus senamiesti. Paskambinau Viliui ir susitariau, kad gal važiuosim jau namo, nes šis susitikimas nebeįvyks, ir kol ėjau į susitikimo su Viliumi vietą man perskambino Gabrielė ir pasakė, kad buvo nutikus nemaloni nelaimė su elektra jos namuose, todėl ji neatsiliepė. Susitikome sutartoje Rotušės aikštėje ir smagiai pasivaikščiojome, vedžiodamos jos išdykusią Kami. Važiavimą namo atidėjome dar kelioms valandoms. :) Kartu su Gariele plepant apie šuniukus ir kitus gerus dalykėlius laikas nepastebimai praskriejo. Dar teko didžiulis malonumas paglostyti airių vilkogaudį, kuris pasirodė toks dieviškai mielas sutvėrimas, kad tik dar labiau užsimaniau tikrai didelio šunelio. :) O pačiai Gabrielei padovanojau dekoruotą tekstu pjaustymo lentelę, mentelę, dekoruotą skrynutę, dekoruotą vazonėlį, nerta vėrinuką bei nertą pagalvėlę. Tikiuosi Gabrielei patiko mano dovanotos smulkmenėlės. ;)

Namo, į Kauną grįžom gerai po 21h. Mano sloga ir nuovargis ėmė viršų, bet mes vis vien dar šiaip taip susitaisėm šiokią tokią vakarienę, išgėrėme po taurelę karšto brendžio, slogoms gydyti, ir griuvome miegoti. Iš tiesų buvo labai ilga bei turininga diena.