Mano dienoraštyje daromas remontas. Atsiprašau už iškilusius nepatogumus. :}

2013-02-21

Makaronai su grietine ir pomidorais

Jau ne kartą esu skaičius apie tą, ką žmonės valgo pietums, kai neturi laiko ilgai stovėti prie puodų, o iš anksto nėra nieko pagaminta. Vieni valgo kopūstų salotas, sumuštinius su ridikėliais, kiti tiesiog atsiriekia sūrio riekelę, kitu suvalgo porą sausainių, dar kiti užkišą skrandžius maistu, pagamintu prekybos centruose. Na, o aš, kai ateina pietų metas, o noro kuistis virtuvėj nėra, gaminu makaronus.

 Pamenu, vaikystėje aš nebuvau itin valgus vaikas. Draugiškai susėsdavom su šeima prie pietų stalo ir mano artimieji valgydavo mėsos kukuliukus padaže, kepsnius, bulvinius patiekalus ir kitą gardų bei sotų maistą, kurį paruošdavo mano mama. Ji iš tiesų labai skaniai gamina valgyti ir taip sakau ne tik todėl, kad ji mano mama, bet ir todėl, kad ir kiti valgantys mano tėvų namuose, taip teigia. Bet aš sėdėdavau prie stalo, žiūrėdavau kaip kiti valgo,o pati stumdydavau lėkštėje esantį maistą. Manęs ir mano sesės neversdavo būtinai BŪTINAI suvalgyti viską, kas yra lėkštėje, todėl man mama išvirdavo makaronų, uždėdavo ant jų gerą` šaukštą grietinės, pabarstydavo druska ir aš šį patiekalą su didžiausiu malonumu valgydavau. Mano vaikystės skoniuose nebuvo nei baziliko, nei išraiškingų kvapų bei skonių sūrių.. tai buvo tiesiog susiraitę, gal kiek pervirti makaronai su grietine. Ir dabar kartais neartsisakau suvalgyti nedidelę porcioją paprastų makaronų su grietine, ypač, kai man nėra labai sveika... bet aš augau, mano skonio receptoriai pradėjo reikalauti kažko ypatingiau, norėjosi turiningesnio skonio, nei vien tik greitinės, bet norėjosi kartu ir tokio mielo bei paprasto kaip vaikystėje. Ilgai neteko galvoti, kaip galiu patobulinti šį patiekalą. Paprasčiausiai įsipjausčiau pomidorų ir užsibėriau baziliko. Elementaru iki begalybės. Va, taip ir valgau truputį „patobulintus“ makaronus iš mano vaikystės, kai norisi, kažko paprasto, greito ir skanaus pietums.

 



Makaronai su greitine ir pomidorais

Šio patiekalo visiškai nerekomenduoju gurmanams, kurie valgydami ieško įspūdingų skonių bei pojūčių. Čia to tikria nerasite. Tai paprastas, sotus patiekalas, nuvalšinantis alkį tikrai ilgam. Esu visiškai įsitikinus,kad Jūs galite paruošti jį savo vaikams ir jie šį patiekalą sudoros su dideliu malonumu.

Reikės:
Makaronų (tiks ir spagečiai, ir kriauklelės, ir sraikteliai, ir kaspinėliai..);
Pora valgomųjų šaukštų grietinės;
Pora valgomųjų šaukštų pomidorų pastos (aš naudoju konservuotus naminius trintus pomidorus);
Vidutinio dydžio pomidoras;
Žiupsemeis druskos;
Truputis maltų juodųjų pipirų;
Šviežių bazilikų lapelių arba žiubsnelis džiovintų bazilikų.

Užsikaičiam vandenį, plaukiam kol užvir, pasisūdom ir išverdam makaronus. Jau išvirusius makaronus nusikošiam ir paliekam tame pačiame puode. Sudedam ant makaronų grietinę, trintus pomidorus, prieskonius ir smulkintą pomidorą. Viską gerai išmaišome ir truputį pakaitiname, kad padažas nebūtų visiškai šaltas. Viską susidedam į lėkštę ir valgom.
 
Skanaus!

2013-02-20

Kepta upinė žuvis su čili pipiriukais

Pažįstu per daug žmonių, kurie nevalgo žuvies. Jokiomis formomis: nei įmantriai paruoštos, nei paprastai pagamintos. O Jūs valgot žuvį? Jei taip, tai kokią? Koks mėgemiausias Jūsų žuvies patiekalas? Aš žuvį labai myliu. Pradedant nuo žalios žuvies, baigiant džiovinta. O kur dar kepta, garinta, virta, troškinta. Nom nom. Ir aš labai dažnai džiaugiuosi, kad mano vyras yra ne visiškas mėsiaėdis ir aš galiu prie kiekvienos progos gaminti žuvies patiekalus.
Deja kainos ya kosminės. Atsistoji, pasižiūri į ant ledo gulinčią žuvytę.. nori, jau fantazuoji kaip būtų skanu sudoroti žuvies gabaliuką su sviesto padažu.. o tada pasižiūri į kainą, atsidūsti ir eini pirkti nukainotų baklažanų, nes pinigėlius reikia taupyti. Aišku mes atrado labai taupią išeitį kaip pasimėgauti žuvimi, bet neišlaisti daug pinigų (ne, tai ne akcijos.. nors ir jos yra labai gerai). Reikia bendrauti su žvejais! Va, Vilius turi dėdę žvejį ir jis mus retkarčiais palepina pagauta žuvimi. Žinoma, jis žvejoja Nemune ir tikrai ten nepagausi egzotiškų žuvų, bet... labai skanu ir raudės.. tik reikia jas mokėti paruošti.
Šį kartą mes gavome dovanų nė raudžių, bet dvi lydekaites. Na, jos kiek gardesnės žuvys nei raudės, bet mano vyras pageidavo, kad aš ir jas paruoščiau kaip kitas, eilines upines žuvis. Tai jo mėgiamiausias žuvies patiekalas.



Kepta upinė žuvis su čili pipiriukais

Žuvies marinavimui prireiks:
Puse puodelio tamsaus sojos padažo;
3 skeltelių česnako;
Čili pipiro arba kupino valgomojo šaukšto džiovinto, grūsto čili pipiro;
1 citrinos.

Dar prireiks:
Sviesto ir citrinos
Nuvalytą ir gerai išplautą žuvį reikia labai kruopščiai nusausinti. Pasistenkite kuo kruopščiau išvalyti žuvies pilvo ertmę, nes upinės žuvys paprastai „kvepia“ dumblu, jei gerai neišvalai jų. Išdarinėtą, nusausintą žuvį truputį įpjaunam, kad marinatas, greičiau įsigertų. Susipjaustom česnaką, čili pipirą, išsispaudžiam citrinos sultis. Visus marinatui reikalingus produktus sumaišom ir užpilam ant žuvies. Pasistenkite marinatų gerai įtrinti žuvies pilvo ermę bei įpjovimus. Paliekame žuvį marinuotis 20min.

Įsikaitinam orkaitę iki 200oC. Išimame žuvį iš marinato, dedame ją ant folijos arba kepimo popieriaus (kas Jums mieliau). Į žuvies vidų įdedame sviesto gabalėlių ir ją gerai suvyniojame į foliją/kepimo popierių, kad išsilydęs sviestas neištekėtų. Dedame į orkaitę ir kepame apie 30min ar daugiau, priklauso nuo žuvies dydžio. Prieš pat pabaigą, atsargiai praplėšiame foliją/kepimo popierių, kad žuvis truputį apskrustų, bet kad sviestas neištekėtų lauk. Iškeptą žuvį dedame į lėkštę, ant jos supilame išsilydžiusį sviestą apsilaistome papildomai citrinos sultimis ir valgome su šviežių daržovių salotomis.

Skanaus!

2013-02-17

Janusz Przymanowski Keturi tankistai ir šuo

Aš niekada nebuvau mergaitiškų knygų gerbėja. Man kažkaip būdavo nuobodu skaityti apie princeses, princus ir bloguosius burtininkus, kuriuos pasakojimo pagaigoje ima ir nukauna šarvais pasidabinęs baltapūkis princas, o po to veda princesę ir visi ilgai bei laimingai gyvena. Niekada nepatiko man tokios istorijos.. todėl, kai tik buvau pakankamai suaugusi, kad galėčiau savarankiškai skaityti nuotykių knygas, tai tėčio paraginta ėmiausi visų "Drąsiųjų kelių" knygų serijos. Kautynės, drąsa ir apdulkėję didvyriai; knygos, kuriose buvo randama tik šioki toki mielės elementai, o kai kuriose knygose net nebūda herojų merginų. Bet man tos knygos buvo kaip saldainiai. Bibliotekoje visi žinojo, kad šita maža ilgom kasom bei nėrinukais padabinta mergaitė, kurią čia atsivedė tėtis, ims tikrai ne romantiškas pasakas, o kokią nors knygą apie karą. Mano meilė nuotykių romanams bei filmams vis dar tokia pat stipri kaip ir vaikystėje. Tai kai su Greta pradėjome kalbėtis apie knygas, o ji užsiminė, kad turi Janusz Przymanowski "Keturi tankistai ir šuo" knygas, tai manyje vėl suspurdėjo maža mergaitė, kuri užsimanė vėl perskaityti mylimas knygas. Su malonumu kibau į jau patriušusias bei nuskaitytas knygas... ir tiesa pasakius, šiek tiek nusivyliau.
Vaikystėje man Janeko, Šariko ir jų draugų nuotykiai rodėsi daug įspūdingesni, o mūšiai, kuriuose jie dalyvavo, net kvapą gnaiužiantys.. na, o dabar, tai tiesiog buvo knyga apie Antrą Pasaulinį karą, kurioje dar ir įpintos šiokios tokios meilės intrigos, kuriose galima akivaizdžiai įžvelgti politinį kontekstą... Kur viskas baigiasi visiems gražiai bei laimingai ir kur karo žiaurumas yra tik vienpusis. Žinau, kad tokias istorijas rašo tik nugalėtojai, kad ir pati knyga parašyta tokiu laikotarpiu, kai tiesa buvo kalbama tik labai labai tylomis.. bet perskaičius antrą kartą šią didvyrišką keturių tankistų bei šuns istoriją tikrai pasigailėjau, nes sugrioviau vaikystėje sukurtą iliuziją apie tikrus Antrojo Pasaulinio karo didvyrius. Bet neskaičiusiems šią knygą aš tikrai rekomenduoju... ypač, jei neskaičiuisiam asmeniui yra 8-10 metų. Ši knyga tikrais įrodymas, kad nepakartojamų dalykų tikrai neverta bandyti pakartoti.


2013-02-14

Meilė ir romantika turi būti ne viendienė, bet vis vien...



Su įsimylėjėlių diena sveikinu Jus visus, mano mielieji Skaitytojai!

P.S. Dovanas mylinčias teikti ir gauti kviečiu prisijungti prie gimtadieninių dovanų mainų. ;)

Apie pasiūlymus, gimtadienius ir dovanas viename

Prabėgo DAR vieni mano gyvenimo metai. Ir tikrai neliūdžiu dėl to. 26-tieji mano metai buvo tikrai puikūs. O jei ir 27-tieji bus tokie, kaip aš juos paminėjau - tai skūstis irgi nebebus dėl ko. :D

O šiaip aš ne visai apie savo gimtadienį prisėdau rašyti. Noriu šiandien (tiksliau, šią naktį) pakalbėti apie gimtadienines dovanas.

Atėjus gimtadienio šventei, vienas iš maloniausių dalykų yra dovanų gavimas. Tik nereikia sakyti, kad dovanos nesvarbu, kad jų nereikia, kad tai banalu. Kad ir kiek save bandytume įtikinyti jog esame nematerialūs, kai gauname jaukiai supakuotą paketėlį, o praplėšę pakuotę randame nuoširdžią dovaną, visas mūsų nematerialumas išgaruoja kaip rasa nuo žolės stiebelio karštą vasaros popietę. Aš niekada nesistengiau apsimetinėti, kad man dovanos nesvarbu. Dėl kiekvieno daiktelio gauto dovanų aš šokčioju iš laimės tartum maža mergaitė. Ir nesvarbu ar tai lėkštė, ar brangus papuošalas. Ir esu visiškai įsitikinus, kad pasaulyje ne aš viena tokia esu. Tai gi esmė tame, kad aš ieškau bendraminčių. Noriu surinkti grupelę entuziasčių(entuziastų?), kurios/kurie norėtų keistis gimtadieninėmis dovanomis. Ar atsirastų susidomėjusių? :}

Kaip aš įsivaizduoju šį gimtadieninius dovanų mainus:
Visų pirma, jei tik atsiras susidomėjusių, susirinksime grupelę, parašysime ką kas nori/nenori gauti dovanų, aptarsime kiek pinigėlių minimaliai galime skirti dovanai ir susidarysime gimtadienių kalendorių bei, kas be ko, apsikeisime adresais, kuriais dovanos turėtų grupės narias pasiekti. Dovanų mainus, kadangi dovanų niekada nebus per daug, darytume taip: tarkim grupėje yra A, B ir C merginos; atėjus A gimtadieniui B ir C suruošia jai dovanas ir jas išsiunčia A; atėjus B gimimo dienai A ir C siunčia nuoširdžiausias dovanas B; atėjus C šventei dovanomis ją apiberia A ir B. Manau, kad čia viskas ir aišku. :) Amžius, interesai, gyvenimo būdas ir išgeriami arbatos per dieną kiekiai nėra svarbu.. reikalingas tik didžiulis noras dalintis dovanomis, o atėjus Jūs dienai imti bei dovanomis pasidžiaugti pačiai. Na, ar yra susidomėjusių? ;D

Visas/visus susidomėjusius prašom rašyti iki kovo 1dienos. Galite tiesiog čia pat parašyti komentarą arba rašyti man aurora.pagone@gmail.com

P.S. Jei norėtumėte keistis dovanomis tik su manimi ir daugiau su niekuo kitu, tai maloniai prašom irgi rašyti: aš visada už visokias avantiūras. ;)

Dovanos nuo mano draugų...
 
Dovanos nuo mano mylimo vyro..
...ir dovanos dar nesibaigė...