Apie buitinės technikos (ne)veikimus ir aguoninį pyragą

Užpykau ant savo plaktuvo. Taip užpykau, kad kilo noras praverti virtuvės langą ir tėkšti jį ant vietomis jau pažaliavusios pavasarinės žolės. Pasakiau jam porą ne itin gražių rusiškų žodelių.. o po to pamąsčiau, kad kiaušinių baltimų nenoriu plakti rankomis. Ne tie laikai, ne ta kantrybė. Teko aguonas susmulkinti rankiniu būdu, bet tai lengviau, nei kiaušinių baltymus su rankiniu plaktuvu plakti.
Pastaruoju metu labai pykstu ant namuos esančios buitinės technikos. Siurblys kriokia, nors po kapitalinio jo vidurių maudymo bent jau siurbti pradėjo.. bet tas jo skleidžiamas garsas taip žaloja mano ausų būgnelius, kad net pykinti nuo piktumo pradeda, stengiantis susiurbti kačių kailio draikanas nuo vienintelio kilimo namuose. Dabar dar mano minėtas plaktuvas pradėjo atsisakinėti padoriai atlikinėti tam tikras jam priklausančias funkcijas. O mudu taip gražiai dragavo 3 metus. Su jo pimtaku išgyvenau bevei 9 metus.. tiek gražių prisiminimų su juo buvo susiję: pirmoji (ir iš karto vykusi) sufle, pirmieji šokoladiniai tortai, pirmosios pertrintos sriubos (taip viskas prasidėjo nuo sufle...)... O šis funkcijų kratinys pradėjo ožiuotis jau po 3 metų!!!! Kad jį kur Gertrūdytė!!!
Fotoaparatas irgi manęs nebedžiugina. Žiūriu į su juo padarytas nuotraukas ir esu nepatenkinta. Muilinė yra muilinė. Niekada neišgausiu su turimu fotoaparatu tokios kokybės, kokios norėčiau. Bet už tai bent jau dirba mano mažiukas, nesiožiuoja. Kitaip nei mūsų kompiuteris. Nėra ko iš jo tikėtis: Veteranas.. bet kai elementariai net naršyti ar rašyti nebeišeina... na, tai ir vėl sakau populiarų rusišką žodelį. Va, todėl sėdžiu ir rašau dienoraščio įrašą ant laguoto popieriaus (o po to savomintis perrašinįju į kompiuterį). Kiekvieną dieną viliuosi, kad mano vyras nepamirš parnešti savo darbinio kompiuterio namo. Iki tol aš klausausi paukščiukų čiulbėjimo bei automobilių ūžimo. Negaliu mokytis vokiečių kalbos, negaliu naršyti internete, negaliu klausytis muzikos, negaliu rašyti nei dienoraščio įrašų, nei laiškų... Mobilusis internetas? Ką jau ten.. mano telefonas irgi su lipnia juostele apvyniotas po netikėto (tikrai) kritimo nuo kėdės. Atimkit dar man orkaitę bei šaldytuvą, priverskit rankom visus skalbinius išsiskalbt ir aš visai pasijusius sugrįžus į viduramžius...
Bet saulė šviečia, paukštukai čiulba, katės savo kailio metimo rekordus sumušinėja, gavau antikvarinį molinį ąsotėlį stipriajai ir penkis molinius stikliukus. Gražu. Bet kažkaip nelinksma. Pyragas turėtų pralinksminti: smagu, kai aguonos į tarpudančius lenda.

Aguoninis pyragas

Reikės:
230g aguonų
8 valgomųjų šaukštų medaus
6 kiaušinių
0,5 puodelio razinų
0,5 puodelio graikinių riešutų (naudojau migdolus)
60g sviesto
0,5 citrinos žievelės
1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
žiupsnelis druskos
kakavos papuošimui

Supilkite aguonas į puodą, užpilkite vandeniu ir užkaiskite virti. Kartais pamaišykite ir leiskite užvirti. Užvirus virinkite apie 30minučių, kol vanduo išgaruos. Nepamirškite vis pamaišyti aguonų! Išvirusias aguonas nuvarvinkite ir suverskite į virtuvinį smulkintuvą kartu su 4 valgomaisiais šaukštais medaus ir viską gerai sumalkite. Užplikykite razinas verdančiu vandeniu ir palaikykite apie 5 minutes. Susismulkinkite riešutus. Į sumaltas aguonas suverskite nusausintas razinas bei susmulkintus riešutus ir gerai išmaišykite.
Dubenyje sumaišykite likusį medų su sviestu iki vientisos masės. Į sviesto masę suverskite po vieną kiaušinio trynius. Supilkite vanilės ekstraktą bei citrinos ževelę ir gerai dar kartą išmaišykite. Sviesto bei kiaušinių plakinį sumaišykite su aguonų mase. Viską gerai išmaišykite. Kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos išplakite iki standžių putų. Išplaktus baltymus pamažu sudėkite į aguonų masę. Tik nepermaišykite tešlos, kitaip pyragas sukris! Į apvalios atsegamos torto kepimo formos dugną įtieskite riebalais pateptą kepimo popierių, supilkite paruoštą tešlą ir kepkite 180 C karštumo orkaitėje apie valandą. Atvėsusi, jei tik norite, apibarstykite kakava (man ir be jos buvo labai skanu).

Šio nuostabaus, drėgno aguoninio pyrago receptą radau pas Voriuką Tinkle.

Apie gerą vyną gražiame viežbutyje

Pilki ilgaauliai batai, juodos kelnės, šilkinė rožinė palaidinė, kūno spalvos dirželis, stambi grandinėlė, pakabukas raktas, apyrankė dygliukai, laikrodis, balti keramikiniai auskarai.

Sumirksi ir daugiau nei savaitės lyg nebūtų buvę. Iš pradžių pajutus tokią greitą laiko tėkmę pasidaro baisu. Bet dabar kulversčiais lekiantis laikas jau tapo įprastas.
Va, daugiau nei prieš savaitę, kol manęs ligos dar visiškai į patalus nebuvo paguldę, mudu su mano vyru keliavome į Mineralinių Vandenų organizuotą vynų mugę, vykusią Daugirdo viežbutyje. Mes paprastai nevaikštome į panašius renginius, bet nusprendėm, kad esam pakankamai "dideli", kad išdrįstume eiti degustuoti vynų. Atvirai pasakius, net nežinojom ko tikėtis, todėl ėjome truputį besibaimindami, kad pateksime į renginį, kur tapsime tikromis baltomis varnomis, bet... patekome į ne tokį formalų renginį kaip tikėjomės. Tai leido kur kas labiau atipalaiduoti, bet ir kartu šiek tiek nuvylė.
Vakaras buvo maloniai šiltas (kur kas šiltesnis net gi nei tikėjomės), todėl atvykę į renginį pirmiausia atsigaivinom, ragaudami Mojito kokteiliukus, paruoštais su žaliuoju imbieriniu Stone's Original vynu. Niekada nebūčiau pagalvojus ar net pabandžius į Mojito kokteilį pilti imbierinį vyną vietoj romo, bet tai buvo kur kas skaniau bei gaiviau nei tradicinis variantas. Na, o po to nedrąsiai ėjome ragauti vyno. Deja, galiu tvirtinti, kad tikėjausi daugiau informacijos išgirsti apie ragaujamus vynus iš juos pilstančių asmenų, bet tik vos keli kažką bandė pasakoti apie vyną. Kiti tiesiog pylė negailėdami ir maloniai šypsojosi. Bet ayj tiek jau to, mes dviese aptarėm mums patikusius ir ne vynus, užkąsdami tikrai nuostabiais skanėstukais. Labai apsidžiaugiau pamačius pateiktas užkandžiams sraiges, nes nebuvau jų valgius 5 metus. Mano vyras suvalgęs vieną sraigutę pasiraukė, na, o aš būčiau, kad ir visas raguotąsias česnakiniam padaže suvalgius (teko valdytis :). Ir taip keliavom nuo vieno stalo lig kito, tai gurkšnoidami vyną, tai kramsnodami Džiugo sūrį ar MonAmi kepyklėlės duoniukus..
Visiškais vynų faforitais tą vakarą tapo ryslingo tipo vynai: Lizard Riesling Mosel QbA ir Selbach Riesling Kabinett (Fish) Mosel QmP. Nežinau, gal kad mums priminė Drezdeną ir gaivų ryslingą, gertą šioje meile persisunkusioje kelionėje. Gal. Bet tai tikrai puikus vynas. Asmeniškai iš raudonųjų vynų man labiausiai patinka PAR vynai, todėl (nors buvo jau žinomas) Tall Hourse Shiraz Western Cape WO labiausiai pamalonino mano gomurį. Taip pat skaniai "susidegustavo" ir rausvasis Chateau de Fesles Rose d'Anjou AC vynas, kurį būtų malonu pagurkšnoti draugų kompanijoje šiltą vasaros vakarą. Žinoma, aš dar taip pat įsitikinau, kad nemėgstu nei šampano, nei putojančio vyno.. galiu jo taurę pakelti švenčių proga, bet pasaulyje yra kur kas skanesnių dalykų nei burbuliukai krištolo taurėje.. arba, didelė galimybė, aš dar neradauman patinkančios putojančio vyno rūšies.
Vienintelis iš ties didelis šio renginio trūkumas buvo tas, kad nebo kur prisėsti ir pailsinti po darbo savaitės pavargusių kojų. Prastovėjus daugiau nei porą valandų ir vyno ragavimas gali pasirodyti ne toks jau linksmas užsiėmimas. Bet už tai kaip buvo smagu namie prisėsti ir toliau aptarinėti išragautus vynus, sudarinėjant must have (drink) sąrašus.
Šiaip ar taip renginys vertas dėmesio. Tikrai smagu, kad aptikau jo nuorodą Braškės su pipirais dienoraštyje, kurio ir autorę sutikau, pasisveikinau, bet supratau, kad žinomi dienoraštininkai jau įpratę būti atpažinti, ir įtikinau savo vyrą sudalyvauti šioje vyno šventėje. O ar eisim į kitus panašius renginius? Žinoma. Tik gal dar ir draugus į kompaniją pasikviesim kartu, kad vakaras stoviniuojan ir ragaujant puikius vynus neprailgtų.

Keli butelaičiai vyno, parsinešti namo, kad papildytų mūsų vis išsenkančią vynų "kolekciją"



Apie pasikeitimus

Šią savaitę suspažinau su vienu labai įdomiu žmogumi. Žmogus kaip žmogus. Visi mes turime savo keistenybių (Pvz. aš turiu bjaurų įprotį valgyti tik su vienu įrankiu, o kai reikia ką ant šakutės pastūmėti, tai į pagalbą man ateina mano pirštas. :}), bet šio žmogaus išskirtinumas yra tame, kad jis nuo šio pirmadienio nusprendė nevalgyti nieko augalinio. Jo mytybos pokyčių prasmė turi glūdėti proteste prieš paplitusią madą būti vegetarais, veganai ar net visiškais žaliavalgiais. Iš pradžių tai skambėjo juokingai, o po to privertė susimąsyti, kad vis dėlto šiame reikale yra prasmės. Nuo vieno kraštutinumo iki kito: jei žmonės gali atsisakyti gyvulinės kilmės ar net termiškai apdorotų produktų, tai kodėl kiti negali būti vien tik gyvulinės kilmės produktų valgytojai? Nežinau kiek tai gali daryti įtakos sveikatai (manau, kad bet kokie kraštutinumai žmogaus mityboje yra nesveiki), bet parodyti reikalo kvailumą pulti nuo vienos mitybos mados iki kitos yra gana įdomus iššūkis. Sėdėjau, žiūrėjau į priešais mane sėdintį žmogų ir mąsčiau kiek jis tvers valgydamas vien tik mėsą, žuvį bei pieno produktus, užsigerdamas tai vandeniu, nes arbatžolės irgi augalai... O gal jis atras antiveganišką madą, kuri platins plėšrūnišką gyvenimo būdą? Gal gal?...
Vienaip ar kitaip aš taip negalėčiau. Aš esu linkus į kraštutinumus, bet tai neliečia to, kas guli mano lėkštėje. Nes  net ir tikrai plėšrios katės sustoja prie kvapnaus kiečio kupstelio ir su malonumu jį rupšnoja, o visiškos vegetarės triušės (kad ir retais atvėjais) tapę motinom suryja savo vaikus. Ir šiaip, kam prieštarauti gamtai, jei ji mums davė visavalgių dantis? Kaip ten bebūtų kepta mėsytė su salotomis juk taip skanu.

_ ,, _

Žinau, kad šiandien šeštadienis ir pagal mano planus turėčiau rašyti apie taip, kaip iš seno megztinio pasisiųti pagalvę, bet rašysiu apie savo išvaizdą... nes pakiečiau savo plaukų spalvą ir esu tuo labai patenkinta bei, kaip ir visos savim patenkintos moterys, noriu pasirodyti. :D

Plaukų spalvą pradėjau keisti dar vasario mėnesį, bet, kad ir kokia gražia spalva buvo mano plaukus perdažius kirpėja, tai nebuvo TA spalva, kurios norėjau.

Tai gi derinukas skirtas pasisėdėjimui su draugais. Čia mano plaukai vis dar tamsios šokolado spalvos...

Pilki ilgaauliai batai, trikotažinė tamsiai mėlynos spavos suknelė, mėlynas dirželis, raudoni, baltai taškuoti marškinėliai, pakabukas katė ir balti keramikiniai auskarai.

O čia aš jau su savo naujaisiais, gražiaisiais plaukais. Dabar jie baklažano spalvos ir man tai baisiai patinka. :D Derinukas kaip tik ir skirtas kelionei pas kirpėją.

 

Pilki auliniai batai, rausvos kelnės, dirbtinės odos striukė, odinė delninukė, laikrodis, juoda plastiko apyrankė, violetinis pandžabis, rudi trikotažo marškinėliai (kad šalta nebūtų), pakabukas-plunksnos ir žalvariniai auskrarai-elniukai.

 

O kokių pasiketimų atsirado Jūsų gyvenime atšilus orams?

Tortas "Raffaelo"

Kas Jums suteikia džiaugsmo, nuramina, kai jaučiatės tarsi pasaulis slystų iš po kojų? Ilgas pasivaikščiojimas, apsipirkinėjimas, gero vyno taurė, mezgimas? Manau, kad mes visi turime savo būdų nusiraminti. Tada mūsų veiklos tampa nuostabiais ritualais, kurie tarsi magiški užkalbėjimai nubraukia visus mūsų širdies sopulius. Bet trumpam, bent akimirkai. Nes kartais būtent tos trumpos akimirkos tereikia, kad galėtum vėl įkvėpti ir judėti pirmyn, kad ir kaip sunku bebūtų.
Aš turiu kelis nusiraminimo būdus. Tai karštas vanduo, kuris tartum nupliko nuo manęs visus mano negalvimus; gera knyga, kai aš galiu pabėgti trumpam į kitus pasaulius; mano virtuvė.
Mano virtuvė nėra visiškai mano, todėl aš jos negaliu išgriauti ir susikurti tokią, kokią aš retkarčiais sapnuoju. Nepatinka man nei grindys, nei nepatogios spintelės. Ir šviesos virtuvėje būna tik iš ryto. Bet tai rytais, kai aš keliuosi su savo vyru, aš galiu stebėti kylančios saulės stebuklą, kuris rausvais spinduliais apgaubia upę ir medžius. Ant palangės sudėliotos mano receptų knygos, sukrauti vyno buteliai, laukiantys ilgų pasisėdėjimų savaitgaliais, bandant vis dar vienas kitą pažinti. Lentynėlėje susprausti stiklainiai su pačios išdžiovintomis žolelėmis, burzgia nuosavas ir ne šaldytuvai, o aplink kojas sukasi mano pūkuotosios, teigdamos, kad jos iš alkio miršta, nors ką tik pavalgė. Tada įsijungi orkaitę ir eini kepti, virti bei plakti, maišyti, o gal skrudinti, pjaustyti bei kapoti.. nežinia ko imsiesi, bet žinai, kad jausiesi labai laiminga ir rami, kol sukiosiesi virtuvėje, įsisupus į miltuotą prijuostę. (va, jei dar indų nereikėtų po to plauti, tai iš viso būtų totali eufrija :}) Tokiomis akimirkomis ateina suvokimas, kad geriausias vaistas nuo pykčio yra didžiulis gabalas torto.

Atvirtai pasakius aš dažnai pabijau gaminti tortus, nes man jis gaunasi nelabai estetiški, nors skanūs. O kadangi aš labiau saldumynus valgau akimis, tai man labai labai labai svarbu, kad tortas gražiai atodytų. Šį torčiuką buvau nusižiūrėjus labai seniai ir atėjus mamos gimtadieniui aš jį susiruošiau iškepti, gavosi ne tik labai skanus tortas (mano mama liko sužavėta.. o ji tikrai ne visus tortus su malonumu valgo), bet dar ir gražus gavosi. Vilius juokėsi iš manęs, kai aš krykštaudama jam rodžiau savo suręstą tortuką, lyg būčiau Siksto koplyčią ištapius. :DDD

Tortas "Raffaello"

Biskvitui:
5 dideli kiaušiniai
230g cukraus
1 arbatinis šaukštelis vanilės esencijos
65g aliejaus
230g miltų
20g kepimo miltelių

Orkaitę iš anksto įsikaitiname iki 190C laipsnių. Kiaušinius išplakti su cukrumi bei vanilės esencija, kol plakama kiaušinių masė pabals ir bus padidėjus bent tris kartus. Vis dar plakant plona srovele supilti aliejų ir paplakti dar apie vieną minutę. Suberti miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, į kiaušinių masę ir gerai išmaišyti, kol masė taps vientisa. Gautą masę supilame į 23cm skersmens apvalų, riebalais pateptą kepimo indą. Kepame apie 35 minutes. Atvėsinkime biskivtą ir supjaustykime į keturias dalis, kad gautume keturis plonus torto papločius.

Kremui:
1 indelis kondencuoto pieno (385g)
180g sviesto
450g riebios greitinėlės
2 pakeliai greitinėlės standiklio
50g kokosų drožlių

Grietinėlę šiek tiek paplakti, tada suberti greitinėlės standiklį ir išplakti iki standumo. Padedame išplaktą grietinėlę į šaldytuvą. Kambario temperatūros sviestą bei kondensuotą pieną išsukame iki vientisos masės (kondensuotą pieną bei sviestą geriausia palikti per naktį toje pačioje kambario temperatūroje). Suberiame kokosų drožles, gerai išmaišome ir paruoštą masę pusvalandžiui paliekame šaldytuve. Po pusės valandos sviesinį kremą sudedame į išplaktą greitinėlę ir išmaišome iki vientisos konsistenciojos.

Biskvitui sulaistyti:
200g vandens
2 citrinų sultys
2 arbatiniai šaukšteliai cukraus

Visus produktus sumaišyti.

Papuošimui:
30 vnt. biskvitinių pirštelių
50g kokosų drožlių
Sidabrinių pabarstukų
Medžiaginė juostelė

Torto surinkimas:

Pasiruošti torto lėkštę. Į ją įstatyti 23-24 cm skersmes torto formos bortelius.
Į bortelius įdėti pirmajį torto biskvitą ir jį sulaistyti citrinų sirupu. Aplink jį atsargiai sustatyti plokščiomis puselėmis į vidų, sekundei citrinų sirupe pamerktus biskvitinius pirštelius.
Ant pirmojo biskvito tolygiai sudėti 1/4 paruošto kremo.
Dėti antrą biskvitą, šiek tiek paspausti ir jį sulaistyti citrinų sirupu. Dėti antrą ketvirtadalį kremo ir taip sluoksniuoti tol, kol kremu padengsime paskutinį biskvitą.
Torto paviršių išlyginti ir dėti bent kelioms valandos į šaldytuvą.
Išimtą iš šaldytuvo tortą apiberti kokosų drožlėmis ir sidabriniais pabarstukais.
Atsargiai nuimti torto bortelius ir sausainius apjuosti juostele, surišant kaspinėlį.
Džiaugtis tikrai gražiu tortu bei skaniai jį suvalgyti. :}

Torto receptą radau Saulėtoje virtuvėje.

Žuvies sriuba su juodaisiais grybais bei krevetėmis

Atvirai pasakius, aš nei mėgstu valgyti sriubą, nei moku ją virti. Man sriuba - tai kažkoks pariebaluotas skystis, su jame plaukiojančiom daržovėmis bei mėsa ar žuvim. Nelabai patraukliai skamba? Ir taip buvo daugybę daugybę metų... kol nepadirbau restorane. Tas gyvenimo etapas mano valymo įpročius gerokai pakoregavo.. ir taip mano gyvenime atsirado pertrintos sriubos, žuvienė, kurioje ne tik plūduriuojantys žuvies gabaliukai yra skanūs, bei šiupininės sriubos. Tik paragavus tokių sriubų aš suvokiau, kas man iki tol nepatiko.. man patinka tikrai tirštos sriubos! Bet net ir po to aš retai virdavau sriubas.. kažkas buvo jos ne taip ir netinkama. Tą netinkama bandydavau paslėpti aštriais prieskoniais bei druska, bet tai juo labiau man nepadėdavo išsivirti tikrai gardžios sriubos. Taip prabėgo dar keleri metai, kol į mano virtuvę įžengė kiniškas (kinietiškas?) maistas, su savo prieskoniais, saldžiaaštriais/saldžiarūščiais skoniais.. ir grybais. (va, mano skrandžio bei grybų romanas jau tęsiasi visą gyvenimą) Va, TŲ neįprastų, nekasdieniškų skonių man ir trūko. Tos skonių bombos, kuri tiesiog apsvaigina mano skonio receptorius. Taip, ne visada pavyksta gauti tikrai skanios sriubos kinų (kiniečių??) užeigėlėse, bet dažnai nebetenka nusivilti. Bet man vis dar kirbėjo milžiniškas rūpestis, kaip tuos man patinkančius skonius galėčiau ir aš savo verdamosia sriubose perteikti... mano eksperimentai prasidėjo nuo šios jautienos bei pomidorų sriubos. Ji man visada pavyksta (išskyrsu tą atvėjį, kai du kartus pasaldinau sriubą ir gavosi saldi jautienos sriuba.. jak), bet vienos sriubos visą gyvenimą nevalgysi... Daug variantų teko išpilti lauk, bet aš vis dar bandau ir bandau... aišku prie tobulesnių mano bandymų prisideda ir visagalis google, ir mano porą turimų knygų apie azijietišką virtuvę, ir mano tobulėjantys maisto gaminimo įgūdžiai. Ir taip mano galvoje gimė žuvienės idėja, kuri buvo suvalgyta iki paskutinio lašelio (o tai geriausias požymis, kad buvo skanu :).

Žuvies sriuba su juodaisiais grybais bei krevetėmis

Reikės:

Žuvies galvos, kaulų, pelekų (sultiniui kaip tik tinkamiausios šios žuvies dalys)
Apie 1kg krevečių su kiauteliais
Apie 2cm smulinto šviežio imbiero
2-3 skeltelės smulkinto česnako
2-3 susmulkinti laiškiniai svogūnai
Pusė smulkintos aitriosios paprikos
3 valgomieji šaukštai augalinio aliejaus
3l vandens
2 valgomnieji šaukštai žuvų padažo
1 valgomasis šaukštas austrių padažo
Saujelė džiovintų juodųjų grybų
Juodųjų pipirų bei druskos, jei tik norisi

Pirmiausia išgliaudename krevetes. Jokiais būdais neišmetame kiautelių. Nuvalytas krevetes atidedame į šalį.
Užsikaičiame didelį puodą. Supilame aliejų ir jį gerai įkaitiname. Trumpai karštame aliejuje pakepiname imbierą, česnaką, laiškinius svogūnus bei aitriąją papriką. Suverčiame žuvies galvą, kaulus, pelekus bei krevečių kiautelius ir pakepiname ant stiprios ugnie, kol žuvies galva pradės irti ir pasklis kepinamos žuvies aromatas. Tik nepamirškite maišyti, nes labai greitais viskas gali pridegti. Kai žuvis bus apkepinta supilkite valdenį ir leiskite užvirti. Užvirus sumažinkite kaitrą ir palikite virti, kol vandens sumažės per pusę. Baiginėjant virti sultiniui supilkite žuvų bei austrių padažus. Jei reikia, pagardinkite juodaisiais pipirais bei druska.
Kol verda sultinys, juoduosius grybus sudėkite į dubenėlį ir užplikykite verdančiu vandeniu. Palaukite kol grybai išbrinks. Vandenį nuo išbrinkusių grybų supilkite į verdantį sultinį, o pačius grybus supjaustykite juostelėmis.
Baigus virti sultiniui, perkoškite jį per tankų sietelį (na, retas kuris iš mūsų noėtų rasti savo sriubos lėkštėje žuvies akį) ir vėl užkaiskite virti. Į viruliuijantį perkošką sultinį suverskite nuvalytas krevetes bei smulkintus juoduosius grybus. Palaukite kol išvirs krevetės ir Jūsų verdama žuvienė jau bus paruošta. Skanaus!

P.S. Vietoje krevečių galima dėti ir žuvies file gabaliukų arba kitų jūros gėrybių. O juoduosius grybus galima puikiai keisti kitais kiniškais (kinietiškais???) grybais.