Dreisena

Su gimtadieniu sveikinu save, nes save reikia mylėti labiausiai.:}

2012-02-13T09:39:00.000+02:00

Atsibudau ir nežinau kaip jaustis: džiaugtis, liūdėti ar dar ką? Toks keistas sąstingis apėmė, kuriuo aš negaliu patikėti. Man 26metai. Lyg tiek ir niekada neturėjo būti bet yra. Man 26metai. Vaikštau po namus įsisupus į pledą, o ant jo kapsi vandens lašeliai nuo mano plaukų, kartojusau , bandau save įtikinti, bet niekaip negaliu tuo patikėti. Nors dovanos jau išpakuotos, gėlės žydi ant stalo,

Apie stilingus dienoraščius. Stilinga aš ar ne?

2012-02-11T08:42:00.000+02:00

Labai netikėtai vieną dieną, gavau pranešimą apie tai, kad kažkas laiko mane stilinga. :D Žinau, kad jau daugelis dienoraštininkių/blogerių jau apsidovanojo dar praėjusiais metai, bet šis apdovanojimas tik dabar mane pasiekė. Gal vis dėlto aš ir ne tokia stilinga?:D Už šią dovaną-įpareigojimą esu dėkinga Remini, gaminančiai nuostabius popierinius dalykėlius. :) Eime prie reikalo. :) Dabar reikės

Chaotiškai. Skirta mano praeičiai.

2012-02-09T08:16:00.000+02:00

O mano mintys bėga. Kaip laikas. Vanduo užšalo, o laikas taip bėga, lekia ir niekaip nesustoja. Ir mintys mano tokios pat. Rankos nebespėja paskui jas. Bet kojos trepsi vietoje. Visiškas chaosas. Ir kiekvienias metais tas pats per tą patį. Tokia rutina gali visiškia pribaigti net ir didžiausius svajotojus. Dabar mano rytai jau būna ankstyvi. Mokinuosi. Nes arbata daug skanesnė, kai ja daliniesi,

Advento kalandorius. Dvidešimt ketvirta diena. Kūčios!

2012-01-25T09:50:00.002+02:00

Ir laikas sutirpo. Lyg jo ir nebūtų buvę. Nėra ir viskas. DAUG darbų nepadaryta. Skubu kiek tik įmanoma greičiau, bet jaučiu, kad nebeverta. Reikai atisipalaiduoti ir pasimėgauti bent jau padarytaų darbelių rezultatais. Laikas skaniai pavalgyti, išgeri vyno taurę ir ištiesus kojas pailsėti. Išsipakuojam paskutines dovanas ir eime ruoštis Kūčių vakarienei. :) O paskutinė Viliaus dovana man yra

Advento kalendorius. Dvidešimt trečia diena.

2012-01-25T08:03:00.002+02:00

Vsio. Iš esmės arba kai kuriuos darbus pasidarysiu dabar, arba teks juos daryti per kitas Kalėdas. Nespėju nieko. O ir noro suspėti vis labiau mažėja. norisi tik griūti ir patysoti po DAR nepapuošta eglute. O tysant po eglute visai smagu ir dovanom pasidžiaugti. :) Mano brangusis turi įprotį pasižymėti visokias jam kilusias mintis. O ypač tada, kai aš apie ką nors nesustodama taršku, ko man

Advento kalendorius. Dvidešimt antra diena.

2012-01-25T07:40:00.000+02:00

O dabar aš nuo ryto iki vakaro darbuojuosi virtuvėje. Kūčiukai, sausainiai. Iš šaldiklio traukiama mėsa, ruošiami kvapnūs prieskonių mišiniai etc. Vis dar nebuvau prisėdus. Bijau,kad ims ir perdegs manyje lemputė. :/ tik mintys apie gerumą, apie dosnumą ir mažutėliai džiaugsmai skaidrina šias darbingas dienas. :) Tam, kad būtų šviesiau mūsų gyvenimuose man Vilius padovanojo žvakidę. Tokią sunkią

Advento kalendorius. Dvidešimt pirma diena.

2012-01-25T07:02:00.000+02:00

Rodos oras tikrai tirštėja aplinkui. Jis tartum veliasi į plaukus, kimba ant odos ir užklijuoja gerklę. Jau tuoj tuoj Kalėdos. Smegenys to nesuvokia, nors širdis dreba nuo šios mities. Bet rytas prasideda įprastai ir aš vėl gaunu dovanų. :) Kartą, kai viename prekybos centre aptikau išparduodamus mini keksiukų popierėlius, aš jų ėmiau ir prisipirkau. Vilius pasiteiravo kam aš juos perku, juk

Advento kalendorius. Dvidešimta diena.

2012-01-24T11:45:00.000+02:00

Sloga vis dar kutena nosį ir neleidžia normaliai kvėpuoti. Jau pradedu planuoti Kalėdinę vakarienę ir pamažu tvarkausi namus. Liko dar daugybė darbo, bet kažkokia mažytė prošvaistė jau iš labai labai toli matyti. Bet kaip ir visi rytai šį mėnesį, taip ir šis prasideda nuo malonumo pasidžiaugti dovanėlėm. Šį rytą mano vyras mane nustebino padovanodamas man kniedžių kalimo aparatuką ir maišelį

Advento kalendorius. Devyniolikta diena. Siaubingai intensyvus apsilankymas Vilniuje.

2012-01-24T11:06:00.000+02:00

Labai labai ankstyvas rytas. Jau dabar jaučiuosi pavargus. Iš kažkur atsirado sloga ir aš noriu gulėti apsikabinus servetėlių pakuotę, gerti arbatą ir snūduriuoti, bet tam visiškai nėra laiko. Šiandien manęs laukia kelionė į Vilnių, kurs susitiksiu net su septyniom nuostabiom merginom septyniose skirtingose Vilniaus vietose. O minėjuas, kad aš Vilniui nesiorentuoju? Gerai, kad mano vyras

Advento kalendorius. Aštuoniolikta diena.

2012-01-24T08:31:00.001+02:00

Rytoj manęs laukai labai intensyvi diena. Reikės persiversti per galvą ir spėti visur. Gerai, kad į pagalbą man pasisiūlė mano brangusis, nes ktaip aš net neįsivaizduoju kaip susitvarkyčiau. Na, bet ne dabar apie rytojų. Dabar apie dovanas, gautas šiandien. Gauti nuo Viliaus mažą origami dėžutę beveik jau lygu gauti papuošaliuką. Pati aš papuošalų neperku, bet labai jau juos myliu, o šį kartą

Advento kalendorius. Septyniolikta diena.

2012-01-24T08:02:00.000+02:00

Namuose atrodo jau nebeatrasi vietos kur praeiti. virtuvės pertvarka, dovanų gaminimas-pakavimas, milžiniška eglutė ir nežinia kada kuopta buitis. Baisu ir ne kitaip. Gerai, kad katėms smagu voliotis čežančiam popieriuje, o tai bent kam linksma. Dienai įkvepia galimybė pasidžiaugti dovanomis bei pradžiuginti kitus savo gerais norais. Todėl džiaugiamės.. Šaindien ir vėl gavau jau labiau

Advento Kalendorius. Šešiolikta diena.

2012-01-24T07:32:00.001+02:00

Hmmm... o šiandiena buvo tokia diena, kad aš negavau savo Advento kalendoriasu dovanėlės nuo vyro. Tiksliau gavau, bet kitokia forma. :) Jis visą dieną plūkėsi virtuvėje ir gamino lentynas iš visiško nieko, o tiksliau iš senų spintelių liekanėlių, rastų rūsyje. Be to pritvirtino vieną, mums nereikalinga salione, sekcijos dalį, kurioje aš susikroviau bent jau didžiąją dalį savo lėkščių, puodelių,

Advento kalendorius. Penkiolikta diena. Ir trumpa išvyka.

2012-01-23T12:20:00.000+02:00

Turininga diena. Keliavome į kitą Lietuvos galą. Keliavome kažkur už Utenos, kur vien tik nebylus GPS mirksėjimas mus vedė. Aplankėme Kitokius Amatus. Keliavome su slaptu reikaliuku (tiksliau aš keliavau, o Vilius apie tai nė nenutuokė) ir su dideliu noru asmeniškai pasveikinti Aureliją ir jos vyrą su artėjančiom šventėm. Susipakavom dovanikes, truputį šiokių tokių lauktuvių ir išvykome. Nuvykus

Advento kalendorius. Keturiolikta diena.

2012-01-23T11:31:00.000+02:00

Trumpai tariant ši diena kaip ir visos: bėgi, leki, pakuoji, gamini ir vėl bėgi... Deja mano planas, kad visi darbai bus pabaigti dar iki gruodžio neišdegė ir dabar aš vėl gyvenu visiškame chaose,o ne melancholiškame Kalėdų laukime. Tik keliom akimirkom leidi sau sustoti ir įkvėpti. Per vieną tą akimrką išsipakuoji dovanas ir jomis džiaugiesi, o po to ir vėl bėgi lyg be galvos. Šiandien mano

Advento kalendorius. Trylikta diena.

2012-01-23T10:57:00.001+02:00

Ir vėl ankstyvas rytas. Prasibudome daugiau iš įpročio, nei dėl to, kad išsimiegojome. Prieš Kalėdinis pasiruošimas tirštėja taip staigiai, kaip mano verdamas kisielius (išverdu tragediją, o ne kisielių.. :/). Baisu kažką pamiršti. Suasianiai ir kūčiukia vis dar nekepti. Eglutės dar neturim, o namuose didžiulis sąmyšis. Nežinai nuo ko pradėti, todėl pradedam nuo dovanų. :D Aš ir vėl nuo savo

Advneto kalendorius. Dvylikta diena.

2012-01-23T10:34:00.000+02:00

Kad ir kokios gali būti dovanos nuostabios, bet pati nuostabiausia yra mylimo vyro buvimas kartu su manimi. Šį nepakartojamą pirmadienį mano vyrui prasidėjo taip ilgai lauktos, išsvajotos atostogos, kurios tęsis visą mėnesį. Tai buvo dižiausia dovana man, kokią tik buvo galima įteikti. :) Bet be to aš ir šiaip dovanų gavau. :D Šiandieninė dovana nuo mano vyro buvo netikėta. :) Ar kas nors dar

Advento kalendorius. Vienuolikta diena.

2012-01-23T09:50:00.002+02:00

Laukimas - tai ir nerimas, ir didžioji dalis norimo rezultato. O šios dienos buvo tikrai verta laukti. Dovanų antplūdis milžiniškas. Tai gi šiandien išpakavau ir džiaugiausi... Nuo savo vyro gavau labai praktišką dovaną, kurios niekada man nebus per daug. Puodkėlės, kaip ir žvakės ar kojinės: visada laukiama dovana. :) Na, aš irgi nelabai atsilikau su savo dovana nuo savo vyro ir įteikiau

Advento kalendorius. Dešimta diena.

2012-01-23T09:16:00.002+02:00

O šiandien mano širdelė daro terept trept kojele ir sako noriu gulėti bei nieko neveikti. Širdelė rimtas dalykas ir jos reikia klausyti, nors tai ir buvo diena, kai buvom susitare su Sima apsikeisti sutrumpintais advento kalendoriaus variantais. Na, bet ryt išsipakuosim po dvi dovanas.:} Nuo savo brangiojo šį labai ankstyvą rytą gavau dovanų žvakę. Milžinišką, baltą žvakę. Man žvakė tikrai nėra

Advento kalendorius. Devinta diena.

2012-01-23T08:50:00.002+02:00

Atvirai pasakius, dar tiek daug dovanų savo gyvenime nesu supakavusi vienu sykiu. Mano košmaruose mane pradės pulti pakavimo popierius, karšti klijai ir kaspinėliai. Ant rankų tuoj neliks vietos, kur nebūčiau nusideginus, nors tik tik spėjau susigydyti milžiniškas pūsles ant delno. Šią akimirką atrodo, kad kitais metais aš jau visu ši tuo tikria nebeužsiimsiu. Bet aš per gerai save pažįstu:

Advento kalendorius. Aštunta diena.

2012-01-23T08:24:00.001+02:00

Šį kartą ne ankstyvas rytas. Neatlaikiau savo naktinio ritmo ir pramiegojau savo vyro išėjimą į darbą. Miegojau ilgai ir saldžiai. Ir nujaučiu, kad dar dvigubai tiek miegočiau, bet nėra kada. Mano popietiniai pusryčiais tapo sesers dovanėlė šiai dienai. O ir dovana buvo pritaikyta mano jau įprastiems saldiesiems pusryčiams (niekas taip gerai nepažadina kaip cukrus ir labai stipri juoda arbata).

Advento kalendorius. Septinta diena.

2012-01-23T08:04:00.003+02:00

5h ryto. Vėl. Šiaip aš dar nebuvau net nuėjus miegoti. Išsipakuojam dovanas, kol vyras pusryčiauja. Tada jis išeina į darb, o aš griūnu numigti kelias vlandas. Pramerkiu akį ir vėl kimbu į prieš Kalėdinius darbus. Laikas kaip beprotis lekia, o aš jaučiu kaip mano batareika senka. Bet dovanos vis vien labai smagu. Dovanoti ir gauti. :D O aš gavau juodą dėžutę, perrištą raudonu kaspinu...mmm... o

Advento kalendorius. Šešta diena.

2012-01-23T07:49:00.000+02:00

Ir vėl anksyvas rytas. Keltis nelabai norisi, bet iš lovos už kojos piršto taip ir traukia noras išsipakuoti kuo greičiau šios dienos dovanėles (kaip ir kitos dienos, kaip ir dar kitos dienos etc). O dovanos buvo... Vilius šį rytą man įteikė blizgų paketėlį. Visą šežantį ir sunkiai fotografuojamą. Jame slėpėsi viena nuostabi pelėdaitė. :) Myliu pelėdas ir kitus plėšrius paukščius: jie labai

Advento kalendorius. Penkta diena.

2011-12-05T09:40:00.001+02:00

Ši savaitė turi būti labai labai darbinga. su tokia nuostada aš savo akis pramerkiau 5:45 ryte ir iš karto ėmiausi darbų. Pirma pusryčiai, pietų indelio užpildymas, kad vyras būtų sotus ir pavalgęs naminio maisto net ir darbe, dovanų išpakavimas, begalinis pasidžiaugimas jomis.. tada sėdu rašyti apie Advento dovanas, nes kažkaip savaitgalį niekaip negalėjau prisiversti preisėsti prie kompiuterio,

Advento kalendorius. Ketvirta diena.

2011-12-05T09:07:00.001+02:00

Man pradeda patikti pusryčiai. :D Atsikeli ryte, valgai pusryčius ir gauni priedo dovanų: nuostabu, ar ne? :D Taip ir šis, labai vlėyvas sekmadienio rytas prasidejo nuo karštos arbatos, varškės sūrelių ir dovanų. :D Šį rytą man teko didžiulis džiaugsmas išpakuoti didžiausią dovanėlę iš visų Viliaus sukurptų Advento kalendoriuje. :) Didžiulis rožiniai raudonas paketas taip ir prašėsi išpakuojamas

Advento kalendorius. Trečia diena.

2011-12-05T08:27:00.001+02:00

Ech tie tingūs šeštadienio rytai, kai prasibundi po pirmą kartą per mėnesį normaliai išmiegotos nakties ir dar ilgai ražaisi lovoje kartu su katėmis, kol tavo mylimasis taiso tau arbatą ir kepa karštus sumuštinius su sūriu. O po to ilgai pusryčiauji žiūrėdama laidas apie sendaikčių lobūnus.. ir žinoma džiaugiesi naujos dienos naujomis dovanomis. Tai dar vėstant rytinei arbatai-kavai mes su

Advento kalendorius. Antra diena.

2011-12-05T07:57:00.001+02:00

Mūsų gruodžio antroji diena prasidėjo gana anksti. Mane kankino nemiga, todėl aš dar net neužmigus, 5valandą ryto kėliausi kartu su savo brangiuoju. Buvau gera žmona ir ėjau ruošti pusryčių (šio malonumo mano vyras retai sulaukia.. vis dėlto tai 5valanda ryto...), o pusryčiaujant nusprendėme išsipakuoti ir savo Advento kalendoriaus dovanėles. Dalis nuotrakų labai nekokios kokybės... gi jau

Advento kalendorius. Pirma diena.

2011-12-01T21:44:00.001+02:00

O šiandien prasidėjo žiema. Taip paprastrai prasidėjo. Be sniego, be šalčio, kandančio į nosį. Bet vis vien norisi išsitraukti močiutės megztas kumštines pirštines, gerti karštą vyną, užsikandant meduolių. Jau norisi patupdyti Kalėdinę eglutę kambario kamputyje ir ją apkartstyti blizgiomis grožybėmis. Norisi, kad šioje aklinoje pasaulio tamsoje sužibtų kuo daugiau švieselių. Ir džiuginti mažomis

O kaip kvepia Jūsų Kalėdos?

2011-11-22T12:29:00.001+02:00

Diena bėga paskui dieną ir laiko lieka vis mažiau. Oras prisipildo malonaus nerimo, skubėjimo ir laukimo, kuris čia ir dabar užsiubuoja savo glėbyje tartum šoktum Kalėdinį valsą su juo. Kiekvieną laisvą valandėlę stengiuosi kuo daugiau padaryti. Tos valandėlės perauga į naktinius pasisėdėjimus, pasišviečiant staline lempa, kai esi pasinėrusi į savo siūlus, medžiagėles, rankas susitepus kava

Gal kiek komplikuotas pamąstymas apie motinystę.

2011-11-14T12:05:00.001+02:00

Labai dažnai aš susimąstau, kad mama tapti aš dar negalėčiau... Man MAMA yra viską spėjanti moteris, kur yra ne tik rūpestingas žmogus, apsaugantis savo vaikelį nuo pasaulio, kuri parodo visos visatos grožį savo mažyliui, kuri jį mokina gyventi, bet dar ir suspėja pasirūpinti namais, savo antrąja puse, gamina valgyti ir dar nepamiršta savęs. O kur dar kūryba (o gal darbas, kuriame realizuoja save

Mano įkvėpimui, mano gyvenimui.

2011-11-11T11:53:00.001+02:00

Gulėjau savo raudonų apelsinų spalvos lovoje. Šalia manęs burzgė dvi mano pukuotusios, o aš žinojau, kad mano atroji pusė tuoj eis pietauti. Mane kankina nemiga ir aš miegu paryčiais. Kažkoks keistas liūdesys gniaužė mano rankas. Išsiritau iš savo šilto prieglobsčio. Namie nėra šalta. Neretai po juos vaikštau apsirengusi vasarišką suknelę, bet vis vien apsivelku chalatą, nes gera, kai kas nors

Su kuo Mėja ir Gertrūda žaidžia.

2011-11-10T13:25:00.001+02:00

Eikime tiesiai prie reikalo. Klausiu tų, kurie turi augintinių namuose: kiek jūsų numylėtinis/numylėtiniai turi daiktelių, skirtų žaidimams. Šį rytą aš kažkaip ėmiau ir suskaičiavau. Baisu. Kai kurie vaikai turbūt tiek žasilų neturi. :D Čia išdėliojau savo kačių žaislus. Tetrūko dviejų, labai mylimų pelyčių, kurių niekaip negalėjau rasti (turbūt į kokį batą įkišo, ar į drabužių spintą...

2011 metų derlius.

2011-11-08T12:42:00.000+02:00

Šiandien aš būsiu neįdomi. Šis įrašas labiau man. :) Rašysiu šiandien aš apie savo augintus pomidorus bei paprikas. Kiekvienais metais aš savo balkone užsiveisiu gana nemenką vienmečių augalų sodą. Plius, dar į lauką išnešu dalį kambarinių gėlių, kurios labai nori saulės, o namuose jos nebūdavo. Kadangi šiemet mes jau pavasarį žinojom, kad reikia kraustytis kitur, tai aš, su dideliu skauduliu

Burokėlių sriuba su rūkytais šonkauliukais bei dūmo kvapu.

2011-11-07T13:06:00.000+02:00

Dar vienas įrašas atklydęs iš vasaros karščių. Na, tą dieną buvo tikrai labai kraštą.. taip karšta, kad lyg ir nereikėjo galimti to, ką gaminau. :D Šį įrašą mane paskatino, o tiksliau viską sąžiningai nufotografavo ir liepė parašyti Simona iš Mukatanas dienoraščio. :D Kaip žinia, švenčiant kokią nors šventę, o yapč paskutinįjį Viliaus dvidešimt~ , kur alum palyja, apyniais pasninga, iš ryto

Apie tai kaip Dreisena atrodo.

2011-11-05T12:11:00.001+02:00

Man visą gyvenimą, imantis bet kokio rašymo, visada būdavo sunku, labai sunku pradėti pradžią. Ir nors aiškiai žinau apie ką aš šiandien noriu rašyti, pradėti, rodos, beveik neįmanoma. Todėl sėdžiu ir siurbčioju gerokai pasaldintą arbatą iš namuose telikusio vieno tikrai teisingo dydžio puodelio (visų savo Kalėdų senelių aš einu ir zirziu, kad man DIDELĮ puodelį padovanotų). Tai gi ką aš apie čia

Apie malonias vieteles pasėdėti. Antra dalis.

2011-11-04T13:23:00.000+02:00

Vakar vakare susimąsčiau, kad jau senokai apie savo pukų kamuoliukus rašiau. Tai vat, atėjo laikas ir antram įrašui Apie malonias vieteles pasėdėti. Pirmasis turėjo visai neblogą pasisekimą. :D Persikrauščius į naują butą rodos katės mažiausiai streso patyrė. Joms tai tapo savotiška nauja žaidimų vietele, kur galima kopinėti, žiūrinėti, kur daug didesni langai ir kambarių daugiau, kitokios durų

Apie nostalgiškai geltonas akimirkas mūsų dangaus žydrumo gyvenime.

2011-11-03T12:42:00.000+02:00

Tai yra vaizdai, matomi pro mūsų namų langus (o ypač balkoną). Tas senas rausvas namas yra tie namai, kuriuose aš užaugau ir kur lig šiol mano tėvai gyvena. Dažnai bėgame tolyn nesusimąstydami apie tai, kas vyksta aplinkui. O ką jau kalbėti, kad stapteltume pasigrožėti iki išprotėjimo geltonais beržais, rudeniška ryto gaiva, kurią užuodi iškišus nosį į balkoną, o rankuose tuo tarpu

Kalėdų manijakės pasiūlymas.

2011-11-02T12:18:00.000+02:00

Dažnai mes turime pasakyti kur kas daugiau nei pasakome. Dažnai aš turiu pasiruošus parašyti daugiau nei dešimt naujų įrašų savo dienoraštyje; mano galvoje sukasi daugybė istorijų, kurias taip norisi papasakoti Jums, bet... jau prasidėjo jau trečias mėnuo, kai iš mano rankų nedingsta rankdarbiukai skirti Kalėdom. Kai kurios dovanos jau užbaigtos, kitos pradėtos, o dar kitos dar tik plūduriuoja

Pjaustant, kapojant, skaptuojant.

2011-11-01T16:32:00.000+02:00

Tikiuosi Jūsų visų ilgasis savaitgalis buvo tikrai turiningas... o mūsiškis buvo labai mėsiškas.

Kaip V gavo naują randą, o A tapo persona non grata.

2011-10-19T15:30:00.000+03:00

Deja gyvenimas tikrai nebūna toks kokio mes tikimės. Kad ir: planuoji pabaigti tapetuoti kambarį, važiuoti kur nors pailsėti su mylimu vyru, pasidžiaugti ilgu savaitgaliu (net penkuomis dienomis)... bet, bet: rugpjūtis mums buvo tikrai nelaimingas mėnuo. Po nenusisekusios kelionės į Roko naktis, mes suplanavome, kad ilgąjį Žolinių savaitgalį praleisim linksmai bei turiningai. Vilius išsiprašė

Netikra lazanija.

2011-10-18T13:47:00.000+03:00

Kažkada seniai seniai, prieš kokius gerus 15metų, prisižiūrėję legendinio filmuko apie storą katiną, mes su mama nusprendėme, kad atėjo laikas ir mums išsikepti lazanija...Pranaršėm visas parduotuves ir radom plokščių, didelių makaronų (prieš 15metų didelio makaronų pasirinkimo nelabai buvo) ir ėmėmės darbo. Tikslaus recepto, aišku, neturėjom. Neturėjom nieko, kas galėtų paaiškinti, kas iš tiesų

O vasara buvo...

2011-10-14T16:02:00.003+03:00

Daugiau mažiau mūsų vasara prasidėjo kraunant daiktus į dėžes ir laukiant didžiojo persikėlimo per trylika namų arčiau bažnyčios, bet vasara visada kviečia iškišti nosį iš kasdienybės ir leistis ieškoti didesnių ar mažesnių nuotykių. Jie prasidėjo nuo nedidukės kelionės į mano mamos vaikystės miestelį Vadžgirį. Ten mes aplankime giminės kapines, jau gerokai apleistą mamos senelės sodybą, o

Mea culpa, mano brangieji Skaitytojai...

2011-10-13T03:28:00.000+03:00

Sunku būna sugrįžti. Neplanavau taip ilgai pabėgti iš savo dienoraščio. Bet kai neparašai mėnesį, po to antrą, trečią ar ketvirtą, sunku vėl prisėsti ir aiškiai reikšti savo mintis, pasakoti apie laimes ir nelaimes savo gyvenime, dalintis naujais patyrimais. Labai sunku. O ir nesinori rašyti, kai nuotaika yra slogesnė nei norėtųsi. Labai atsiprašau tų nuostabių žmonių, kurie vis dar užsuka į mano

Klausimas, klausimėlis.

2011-06-17T16:39:00.000+03:00

Visų savo mielų skaitytojų noriu paprašyti: parašykite po komentarą, kuriame apibūdintumėt mano dienoraštį. Pavyzdžiui: linksmas, įkvepiantis, liūdnas, slegiantis etc. Nes pastaruoju metu vis daugiau sulaukiu nemalonių anonimiškų komentarų, kuriuose teigiama, kad rašau "depresiškai" ar dar visaip kaip blogai. Tai tikrai mane liūdina. Taip nuliūdina, kad paėmiau ir nusprendžiau visų ne anonimiškų

Nereikia ašarų net ir tada, kai pasaulis spardosi.

2011-06-15T23:21:00.000+03:00

Guli atrėmus galvą į kaistantį nuo karšto vandens vonios metalą. Jauti tekančią srovę pro akis ir supranti gyvenimo trapumą. Mes mirštame kiekvieną dieną. Tik vieni tai geriau jaučia, kiti nejaučia visai. Antriesiems pasisekė. Kitiems - ne. Bet tikrai nuo giltinės alsavimo į nugarą, jos pasispardymų į šonus, gyvenimo kokybė nenukenčia. Gal net atvirkščiai. Po tokių dienų išmoksti vertinti ramybę,

Apie malonias vieteles pasėdėti.

2011-06-07T14:19:00.001+03:00

Taip jau būna: ateini į kambarį, pasižiūri, o katė sėdi pintinėlėje. Ir ne šiaip sau sėdi, o peri. :D Keisti tie kačių kiaušiniai: plaukuoti ir iš jų kačiukai visai nesirita. :D Va, taip jau būna pas mus namuose. O kai nueini į virtuvę apiplaukuotų vaisių nusiplauti ir vėl randi tą pačią katę, tik jau kriauklėje sėdinčią. :D Dar būna, kad mūsų plaukuotukė vakarus leidžia sukišus galvą į

Apie gyvenimą.

2011-06-02T23:15:00.000+03:00

Gyvenimas per trumpas, kad galėtum turėti daug, bet nevykusių draugų. Jis per trumpas ir mylėti žmones, kurie tavęs nemyli. Ir tam, kad mylėtum nevisa širdimi. Gyvenimas per trumpas net valgytum neskanų maistą ar atsisakytum puikaus vyno taurės arba dar vieno sausainio su riebiu kremu prieš miegą, nors ir svorio jau priaugai. Ką jau kalbėti, kad gyvenimas tikrai per trumpas juo nesidžiaugti,

Apie mėlynus maišus, dėžes... iš kur mes tiek visko/nieko turim?

2011-05-30T10:52:00.000+03:00

Ar tikrai nėra ko bijoti? Ar tikrai viskas bus gerai? Drebančiom kojom aš pasitinku saulėlydžius. Nespėju ir nebenoriu spėti. Dulkės, šiuklės, maišai ir dėžės. Daiktai pasimetę blaškosi po namus. Aš irgi. Reikia, o aš net nesistengiu daryti. Pradėti darbai ašaroja ir maldauja mano rankų. O aš tik neriu lygius raštus ir stengiuosi kuo mažiau mąstyti. Nežinau kur gyvensiu už savaitės. Nebežinau.

Apie draugystę.(papildytas)

2011-05-16T16:36:00.001+03:00

Jei man kas nors prieš gerą mėnesį būtų pasakęs, būčiau nepatikėjus... bet dabar galiu tikrai tvirtinti, kad radau savo sielos sesę. Ji nevalgo šokoladinių ledų, bet mėgsta saldų likerį. Ji taip pat mato figūrėles ant suskilusių sienų ir jas piešia. Mudvi abidvi kalbam labai garsiai ir nebijom lietaus. Mums širdį kutena ta pati knyga ir mūsų balsu ištartos mintys įtartinai dažnai sutampa (net su

Truputis ironijos.

2011-05-11T11:45:00.000+03:00

"Sustok, Laike!" ir dosnios dovanos.

2011-05-09T11:44:00.000+03:00

Jūs man paaiškinkit, nes aš visiškai nebesuprantu kur taip greitai bėga laikas? Rodos ką tik ruošiausi Kalėdom, švenčiau savo gimtadienį, jaučiausi vieniša ir sušalus, bet gyvenom tikrai ne kraustymosi mintimis, o vasara buvo tik tolimas pagalvojimas. Dabar pro orlaidę pušia gaivus vėjas, kvepia pjaunama žole ir norisi tik tingiai pasivolioti, šildant veidą saulutės spinduliuose. Bet kaip visada

Su gimtadieniu, Puške!

2011-05-02T21:24:00.000+03:00

Nors šiandien mudviem su Viliumi nėra pati sveikatingiausia diena, bet vis dėlto ši diena yra šiokia tokia šventė. Šiandien mūsų gražuolei pūkuotukei Mėjai du metai (tiksliau, prieš du metus mes ją parsinešėm namo). Rodos tik ką tik buvo pavasaris, kai mudu atsikraustėm į Aleksotą gyventi ir po savaitės Vilius man padovanojo susivėlusį plaukų kutulą. :) O dabar ji didelė, "rimta" katė, kuri vis

Muzikinis ritmas su žuvėdrų klyksmais ir mamos diena.

2011-05-01T22:43:00.000+03:00

Šiandien mano širdyje klykia tūkstančiai žuvėdrų. Kad ir kaip tai gražiai bei poetiškai skambėtų, tai nėra labai geras jausmas. Nepaisant to, kad kūnas traukia prie žemės, kad pirštų galai netekę rasuvumo ir net sėdėdama sugebu pavargti, mano mintys skaidrios. Pasikinkiau visas optimizmo bei jėgų atsargas ir keliavau su pilnu glėbiu raudonų rožių sveikinti mamos. Mano mamai visos pačios

Jūsų temos: Niekada nesakyk...

2011-04-28T12:29:00.001+03:00

Gyvenime būna dienų, kai prabudus ar einant miegoti sau vis pakartoji, kad niekada niekada... daugiau arba iš viso. Bet... Niekada nesakyk, kad to ano nesimokinsiu, nes man to nereikės gyvenime. Niekada nesakyk, kad aš niekada nevalgysiu, nes nežinia, kada tą skonį iš naujo atrasi. Niekada nesakyk, kad nesikeisiu, nes gyvenimas pats ima ir pakeičia. Ir juo labiau nekartok, kad nesikirpsiu, šito

Pavyduoliams neskaityti!

2011-04-27T11:47:00.001+03:00

Planavau šį įrašą padaryti penktadienį, bet prieš velykiniai pasiruošimai nelabai leido šį mano norą įvykdyti. Po to sekė pyragų kepimo maratonas, pačios Velykos ir (ne)tikėtos iškylos. :) Bet vis vien noriu pasidžiaugti savo tikrai gražiu penktadieniu. Na, vėl keliaukime į PAČIĄ pradžią, nuo kurios užvirė visai maloni dūšelei košė. :D Po pasiskaitymų Rankų darbo gyvenime, po parašyto įrašo apie

Apie lobius ir ne tokius malonius nutikimus.

2011-04-22T10:04:00.001+03:00

Vakar labai kontrastinga diena buvo. Tiek daug laimės, ir tiek daug skausmo. Taip sakant jaučiuosi laiminga žiopliuke. Gal visų pirma apie laimę. :) Kartą Rankų darbo gyvenime paskaičiau apie taupumą. Tada apie taupumą ir pati parašiau. Nesistengiau nei per daug bumbėti, nei skūstis, bet va ėmė ir Natalija iš Rankų darbo gyvenimo man pasiūlė padėti papildyti mano turimas rankdarbiavimo priemones,

Apie pelėdyčių atgabentas dovanas. :)

2011-04-21T09:53:00.001+03:00

Na, va, aš ir vėl apie dovanas. :D Kažkaip mano gyvenime pastaruoju metų jų nemažai. O juk ir ne Kalėdos, ir mano gimtadienis senokai praėjęs, ir per Velykas dažniausiai gaunu tik kokią simbolinę smulkmeną nuo Velykų bobutės-mamos. :) Bet vakar vakare Vilius iš pašto dėžutės ėmė ir parnešė saulėtą voką, atkeliavusį iš Australijos. Atplėšinėdama voką jaučiau tą rudeniu pakvipusią šilumą, kuri

Apie žolės vartojimo procesus. :)

2011-04-18T11:57:00.001+03:00

Šiame<-- savo dienoraščio įraše rašiau, kaip Gertrūda niokojo mano begoniją (liūdnos žinios, po savaitgalio tai pačiai begonijai reikia ieškoti naujo vazono, nes mergaitės sudaužė mano gražujį-mėlinąjį :/) ir dėl to aš pasėjau ekologiškų kviečių, kad mano mažoji viską suvalgysiu ėstų juos, o ne mano gėles. :) Agnė suabejojo ar mano katės ės nosį badančią žolytę. Kad ir kaip sunku nufilmuoti kaip

Apie saulėtus rytus.

2011-04-15T13:15:00.002+03:00

Žinot kaip būna: atsibundi ryte anksčiau nei buvai planavus, plaukai vis dar būna drėgni ir labai labai susigarbaniavę, katytės, pajutę, kad nemiegi, sulipa į lovą ir prašosi paglostomos. Namie vėsoka, nes (pagaliau) vakar šildymą išjungė, bet turi malonią nuojauta, kad ant virtuvės stalo rasi termosą karštos arbatos, kurią sutaisė tavo mylimasis.. o gal dar ir raštelį paliko.. mmm... man

...ir nugalėtoja yra...

2011-04-14T22:29:00.001+03:00

Preiš du mėnesius, švęsdama savo 25ąjį gimtadienį ir vėl pradėdama rašyti dienoraštį po metų pertraukos, paskelbiau atiduotuves, kuriose dovanojau savo pačios pagamintą vėrinuką-apyrankę. :) Norint sudalyvauti atiduotuvėse reikėjo parašyti bent vieną temą, kuria aš galėčiau parašyti naują dienoraščio įrašą. :) Sudalyvavo net 15merginų. Iš jų komentarų suradau daug temų, kuriomis jau rašiau ir

Ir aš šiek tiek apie taupumą. :)

2011-04-12T14:19:00.001+03:00

Vakar ryte Rankų darbo gyvenime skaičiau apie taupymą. Parašiau tikrai ilgą komentarą, bet jis "atsisakė" pasisklebti ir išnyko amžiams. Skaityto teksto nekomentuosiu iš naujo (kas nelemta, tas nelemta), bet taip iš galvos man ir neišėjo tas pagalvojimas apie taupymą. Balandžio mėnesį išsikėliau sau daug neįveikiamai atrodančių tikslų, kuriuose dabar esu įklimpusi. Jie judėtų daug greičiau, jei

Mėja.

2011-04-08T14:44:00.000+03:00

Pastaruoju metu iš esmės rašau tik apie Gertrūda. Gertrūda tą, Gertrūda aną. O Mėja? Aš jos tikrai nepamirštu. :) Tik šiomis dienomis mėjos pagrindiniai užsiėmimai yra miegoti. :] Aišku tas jos miegojimas yra tiesiog angeliškai gražus, todėl vertas tikrai įamžinti. :) Miega mano Pukutė visur. :) Aišku, atšilus orui, prasidėjo prašymas ją išleisti į balkoną, bet man vėdinti smarkiai kambarių

Ar dabar jau pavasaris?

2011-04-06T15:15:00.003+03:00

Taip atrodo mano vargšė begonija po daugkartinių Gertrūdos antpuolių. Su Mėja tokių problemų niekada nebuvo. Na, taip ji yra ne vieną ir tikrai ne du vazonus sudaužius, bet niekada negriaužė gėlių lapų. Atrodo ir vitaminų duodam savo katukėm, ir maistas tikrai nėra prastas, bet, turbūt, Gertrūda yra gurmanė ir karts nuo karto nusprendžia pasimėgauti apyrūgščiu begonijos lapu. Pasitarus su mama (

Hachiko ir kas naujesnio. :)

2011-04-05T23:17:00.003+03:00

Neslėpsiu: ką tik žliumbiau kaip reikiant. Ašaros papsėjo pačios... mat žiūrėjau filmą apie Hachiko. Vilius nuėjo miegoti, o aš nusprendžiau pažiūrėti šį filmą, suvalgyti vieną kitą suledijusią slyvą ir pabaigti perdaryti savo seną megztinį. Filmas pažiūrėtas, slyvos suvalgytos, na, o megztinis vis dar ramiai sau guli ant mano darbo stalo. Jaučiu, kad taip jis pragulės iki ryt ryto. Atrodo nieko

Apie futuristinę madą, :D

2011-04-04T22:07:00.000+03:00

Čia taip 1930metais buvo įsivaizduojamos 2000metų mados. :D Visai įdomių detalių yra.. O batai, bent man, tai iš viso puikūs. :)

Barbenanti pirštų tyla. Ar girdi mane, Visata?

2011-04-01T14:32:00.001+03:00

Šiandien iš visatos reikalauju bent mažutėliausio stebuklo, nes ta drėgnai šalta preiblanda kitaip mane pribaigs. :/ Einu susiūti šį bei tą, prisiūti šiokias tokia sagas, persodinti tam tikras gėles, išardyti vieną kitą seną megztinį, prisiversti iškepti kokį nors pyragą ir kažin kaip neleisti man pykti ant viso pasaulio be jokios priežasties. Gėlės, skaidrinusios mano dienas, nuvyto ir keliaus į

Už lango vėl skamba varpeliai ir paukštis kalbasi su jais.

2011-03-30T15:27:00.001+03:00

Vakarais aš deginu žvakę, kad kambaryje būtų šilčiau. Drėgmė mane laužo ir aš jaučiu nežmonišką skausmą. Bet vis tiek išspaudžiu iš savęs šypseną. Tik miegoti negaliu naktimis. Blaškausi tarp prasmingų veiklų ir laiko švaistymo. Norėčiau, kad laikas sustotų ir aš galėčiau pasivaikščioti tarp sustingusių akimirkų. Nesugebu jų įkalinti. Jos tarsi beprotės lekia tolyn nuo manęs. O aš stoviu. Mano

Apie tingų nieką.

2011-03-27T23:43:00.000+03:00

Tingus savaitgalis. Viskas vyko lėtai. Gal šiek tiek nuobodžiai. Nieko ypatingo. Pilki siūlai, karoliukai, vąšelis, apvalios formos. Saulė, mėlynas dangus ir nežmoniškai žvarbus vėjas, pučiantis nuo Nemuno pusės. Vilius. Susitaikymas būna nuostabiausia pykčio dalis. Gavau dovanų knygą, kurioje sutalpinta daug įdomių faktų, ir mielą pakabutį-vandenį. Čia buvo tikrai pavėluotos gimtadienio dovanos.

Maži Mėlyni Drambliukai.

2011-03-25T10:14:00.001+02:00

Kartais nuo mūsų pačių pasirinktos pasaulio pabaigos gali išgelbėti tik maži, mėlyni drambliukai. Jie pasirodo mūsų gyvenime netikėtai. Jie įžengia į kambarį tvirtai dėdami kojytę prie kojytės. Jų ausys ryžtingai pastatytos ir jie nieko nebijo. Ir moko mus nieko nebijoti. Jie tikri didvyriai. Nes tik toki didvyriai, prisėdę ant lovos krašto, nušluosto ašaras ir pasako, kad viskas bus gerai, kad

Apie naujas pradžias.

2011-03-24T18:13:00.000+02:00

Visi mes turime tam tikrą saugomo zoną, kurioje nebijome apnuoginti savo sielos, kur nebijome tapti tokiais, kokiais mes norėtume būti. Vieniems tai namai, dar kitiems darbas... na, o mano apnuogintos sielos zona yra priešais fotoaparato objektyvą. Fotografuodamasi aš jaučiuosi visiškai laisva. Nuo manęs nukrenta visi kasdienybės pančiai, visi suvaržymai. Tada aš tampu graži, savim patenkinta

Rausvas mielinis varškės plokštainis.

2011-03-23T12:53:00.000+02:00

Nors šiandien saulė iškišo nosį ir kambarys prisipildė jos švelnių spindulių, man vis dar nuotaikos visiškai nėra. Todėl nenoriu rašyti liūdnai Jūsų pateiktose temose, o ir savo pamąstymus pasilaikysiu sau. Šiandien pamaniau, kad derėtų rašyti apie ką nors skanaus. Visų pirma noriu parašyti apie ganėtinai seniai keptą rausvą varškės pyragą. Aš retai fotografuoju mano pačios gamintą maistą. O jei

Apie mirtį bei skaudžius nusivylimus.

2011-03-22T01:17:00.000+02:00

Praėjusi savaitė mano visą atgimusį optimizmą nuleido į kanalizaciją. Aplinkui mirtis šienavo pažįstamų bei nelabai augintinius.. mano katytė dėl neaiškių, stebuklingų aplinkybių šiaip taip išgyveno.. bet į laidotuves savaitgalį teko važiuoti: ne visi įstengia atlaikyti pavasarinį purvą.. ypač, kai nebėra peties, į kurį galima pasiremti.. tada pasirenkamas daug drąsos bei visiško nusivylimo

Po labai baisios nakties net saulė skaisčiau šviečia.

2011-03-16T13:21:00.001+02:00

Kai Gertrūda atsirado mūsų namuose, nuo pat pirmų valandų pasirodė jos nepaparastai atkaklus charakteris. Ji visada visko ryžtingai siekdavo: ar tai būtų pliušinė pelė, ar sauso ėdalo gabalėlis, kurį ji su malonumu gaudydavo, ar išgyventi net tada, kai jos gyvybė kabo ant pačio mažiausio plaukelio. Po labai sunkios nakties, praleistos su puikia vetrinarijos gydytoja Rūta, mano mažoji katukė

2011-03-15T20:14:00.001+02:00

Rašau čia, nes neturėsiu jėgų atrašinėti į Jūsų komentarus. Gertrūdai yra labai blogai. Labai. Nelabai aišku ar ji šiąnaktį išgyvens. Visi man aiškina, kad neverkčiau, bet negaliu. Teko gerti raminamuosius, kad nesinorėtų šaukti iš nevilties ir skausmo. Širdis plyšo ją matant bejėgę. Net negalėjau jos apkabinti.. tik ausį paglosčiau... ji taip bijojo, kai aš ją ten palikau, o dabar merdėja ir aš

Gertrūdytė. ..

2011-03-15T15:31:00.001+02:00

Gertrūda yra šiuo metu pas veterinarą. Mano kojos dreba, o širdis permušinėja. Baisiai nerimauju. Mano mažutytę katukę operuos. Stengiuosi neapsiašaroti.. žinau, kad tai jos labui, bet... kai operavo Mėją, jai po operacijos trūko siūlės ir ji smarkiai kraujavo ir šiaip labai labai prastai jautėsi visą savaitę, todėl mano nerimas tik dar labiau didėja. Neįsivaizduoju koks siaubas dedasi mano

Jūsų temos: Mano maži džiaugsmai.

2011-03-15T01:20:00.002+02:00

Per savo trumpą gyvenimą man teko patirti daugybė ne itin malonių dalykų. Deja, jie labai giliai įsirėžia į atmintį ir juos kur kas sunkiau pamiršti nei tuos mažutėlius, širdį kutenančius dalykėlius, kurie gali praskaidrinti dieną. Seniau tai buvo rytinė cigaretė, gero alaus gurkšnis po darbo, kasmėnesinis plaukų kirpimas ir bliuzo klausymas gulint ant grindų vidury nakties. Kiekvienas mano

Apie savaitgalį.

2011-03-14T11:21:00.001+02:00

Kažkoks labai keistas man šis savaitgalis buvo. Įsisiūbavo mano supynės galvoje ir pradėjau balškytis nuo minimumo iki maksimumo. Iš proto galima išeiti. Kūnas irgi parodė savo nemeilę man ir dėl to jaučiuosi tik dar labiau sutrikus. Matyt dėl to pavasario. Reikia vitaminų pagert ar ką? Turėjau eiti prekiauti į kaunietišką Kaziuką savo papuošaliukais. Juos net susipakavus buvau, pasiruošus.. O

Bum.. bum.. bumėjimas.

2011-03-10T14:25:00.000+02:00

Ryt Kaziuko mugė Kaune. Visiškai jokio noro neturiu joje dalyvauti. Mieliau eičiau baigti nerti sau pavasarinį nertinuką, iškepčiau kokį pyragą, pasivaikščiočiau, sulaukčiau gįžtančio iš darbo vyro, gal išgertume vynelio ir žiūrėtume MD House. Atvirai pasakius, praeitais metais irgi neapsimokėjo eiti, bet ėjau. Kėliaus anskti, šalau kojas, gadinau nervus. Gerai, kad tada dar tėtis padėjo, jei ne

Kai sapnai aplanko ir juose eini gerti arbatos su tuo, ką norėtum pamiršti visiems laikams.

2011-03-09T16:57:00.001+02:00

Šaindien beprotiškai graži diena. Rodos lango rėmas susilieja su dangumi. Jokių ribų tartum nebėra. Violetinės tulpės kelia galvas mėlynoje vazoje. Aš miegu padėjus galvą ant mėlynos pagalvės. O mano brangusis žiūri į mane mėlynomis akimis. Net mano visa šiandienos apranga persismelkusi mėlynumu. Mėlyna visur. Ir rodos nieko blogo mano gyvenime nėra, bet.. jie galėčiau atisisakyti, iš savo

Terliukai.

2011-03-07T11:12:00.004+02:00

Tvarkydama savo senus piešinėlius kompiuteryje aptikau keliatą skanuotų paveiksliukų, kurie buvo piešti dar mokykloje, 12-oje klasėje. Dažniausiai aš juos paišydavau pamokų metu, nes kai piešinėju, tai galiu visiškai puikiai susikaupti bei klausyti dėstomo dalyko. Jie nėra ypatingi. Tiesiog tų "dūdlinimų" dėka mano galvelėje gimė mintis, kad visai neblogai būtų išmokti iš tiesų gerai piešti...

Šios savaitės reziume.

2011-03-06T23:05:00.001+02:00

Neįtikėtian buvo savaitė. Tiek veiksmo mano gyvenime buvo jau seniai. Tiek šnekėjau irgi labai seniai. Ir buvau sutikus tiek nuostabių žmonių irgi seniai. Jaučiuosi lyg vaikas žaislų paruotuvėj, kur akys raibsta nuo visų norimų grožybių. O įspūdžių, įspūdžių. Nuo jų net galva svaigsta. Nuo visko gausos krentu į lovą jau 23h, nes malonus nuovargis pakerta smegenis ir kūną. Pirmą kartą per tiek

Apie vakar.

2011-03-05T22:03:00.001+02:00

Dundanti šiluma užliejo rankas. Jos vėl prakiuro, kai pabandžiau pagirdyti kūną. Raidės šokinėja it pašėlę, o mintyse keista ramybė. Šiandienos bijota, bet tikrai nevertėjo to daryti. Juk ne visi žmonės kandžiojasi. Gera tai suvokti. Mano atmintyje ši diena bus visada vyšniuota. Pamažu realibituoju nemėgiamybes ir viliuosi, kad ir rytoj švies saulė mano danguje. Dabar tereikia įprasminti savo

Rankdarbiukai.

2011-03-03T23:20:00.001+02:00

Tęsiu toliau savo spalvotukų auskariukų paradą. Dabar pereisim prie mano mylimiausiųjų, kurie man kiekvienas toks mielas širdelei, kad dažnai net sunku su jais išsiskirti. :) Pirmiausia mano vieni pirmūjų lipdinukų. Net nelabai žinau kaip juos galėčiau pavadinti.. Kitas būrelis auskarų yra kur kas apvalesnių formų. Burbuliukai: Šie auskarai yra gana minimalistiniai, mažučiai

Jūsų temos: mano rankdarbiukai.

2011-03-03T18:18:00.001+02:00

Aš beveik visas savo dienas praleidžiu namuose. Paklausite ką aš veikiu. O gi neriu, paišau, gaminu valgyt, lipdau, dažau, veriu, skaitinėju ir tik tada darau tvarką namuose. :D Mano rankdarbiavimo istorijos pradžią galite paskaityti čia<--, todėl šiandien daug nerašysiu (turbūt užklydę į mano dienoraštį ir vėl pamatę iiiiillllgąąąą teksta atsidūsėjate ;) Šiandien aš pradėsiu rodyti savo

Trečiadienio vakaro linksmumas. :D

2011-03-02T20:22:00.003+02:00

Jūsų temos: Įkvėpimas.

2011-03-02T13:41:00.002+02:00

Aš žinau, kad Jums jau pabodo skaityti mano liūdnus balškymusis tarp dabarties ir praeities. Man pabodo apie juos rašyti bei apie juos galvoti... Pastarosios dienos man yra labai labai sunkios. Turputį sirguliuoju, todėl tenka maitintis tik mažomis ryžių be nieko porcijytėmis bei arbata. Organizmas nepriima nieko kito. Bet šįryt jaučiuosi daug geriau ir pradėjau ieškoti įkvėpimo, kad galėčiau ne

Jūsų temos: apie nedrąsiais svajones.(blaškymasis)

2011-03-01T14:56:00.002+02:00

Šaindienos temą pasiūlė RagaNaite.Tikiuosi ji neįsižeis, nes aš ją truputį pakeičiau, nes jau apie savo didžiausią svajonę, apie kurią ilgą laiką net nedrįsau pasvajoti jau rašiau. Todėl šiandien rašysiu tai, apie ką aš vis dar nedrąsiai svajoju. Labai sunku sukurti gražų, rišlų tekstą, kai mano galvoje mano nedrąsiausia svajonė sutelpa į vieną sakinį: aš noriu dainuoti. Aš visą gyvenimą svajoju

Jūsų temos: Pavasaris.

2011-02-25T12:18:00.001+02:00

Iš visų metų laikų aš labiausiai nemyliu pavasario. Vasarą šilta, žydi daugybė gėlių, mėgaujamės trupučiu daugiau laisvo laiko, keliaujam, valgau uogas, vaisius, daržoves, kurie toki puikūs ir natūralūs būna vasaros metu. Rudenį praleidžiam miške, renkam grybus, džiaugiamės gelstančiais lapais, laukiam Kalėdų, taip pat rudenį prasideda daugybė renginių, į kuriuos stengiamės vaikščioti. Žiema,

Hmmm.. grrr... O gal džiaugtis?

2011-02-25T00:12:00.000+02:00

http://www.rfoto.eu/ <--- čia galite rasti nuotraukų su mano veideliu. Bet nežinau ar dėl to džiūgauti...????

Jūsų temos: Paslaptys arba kas slepiasi už Dreisenos vardo.

2011-02-23T12:37:00.001+02:00

Ir vėl tema ne iš eilės. Na, beveik. :) Šį kartą aš rašau pagal Danguolesan iš po klevais (kaip gražiai, turputį japoniškai skamba jos vartas:}) duotą temą. Neslėpsiu man ši tema atrodė iš pat pradžių gana sudėtinga, nes savo paslaptis galiu skirtstyti į dvi dalis: tai ką tik aš bei mano brangusis žino (o apie tai tikrai nerašysiu ;) ir tas paslaptis-ne paslaptis, kurias mane truputį geriau

Atiduotuvės - Dovanoju jūrą.

2011-02-21T23:34:00.000+02:00

Pirmą kartą mes važiavome prie jūros kartu su Viliumi: čia mano vienintelės maudynės jūroje. :D Nuotrauka daryta Juodkrantėje. Čia aš Klaipėdoje prie molo: buvo baisiai vėjuota bei žvarbu. O čia aš "maudausi" Airių jūroje. :)Nuotrauka daryta Isle of Man. Visų šitų jūrinių nuoraukų priežastis yra noras laimėti sagę, čia <-- vykstančiose atiduotuvėse. :) Bet nepamirškite užsukti ir į mano

Jūsų temos: Apie svajones bei tikslus.

2011-02-21T22:17:00.002+02:00

Buvau sau prisižadėjus, bet supratau, kad tas pažadas labai nelengvai įgivendinamas, kad visas temas, kurias man Jūs parašysite atiduotuvių proga, įgyvendinsiu iš eilės, bet... Fotografuojasi mano darbeliai, deja, ne taip greitai bei kokybiškai kaip norėtųsi. Apie pavasarį sunku kažką parašyti, kai tokia žiema vis dar už lango. Straipsniukui apie Aleksotą noriu taip pat padaryti bent kelias foto.

Kai vienatvė padaro savo.

2011-02-19T14:37:00.001+02:00

Šeštadienio popietė. Aš ir vėl sėdžiu namuose viena, tik katės palaiko man kompaniją. Mano brangusis stengiasi dėl mūsų geresnio gyvenimo. Jo ir rytoj nebus. Jis grįžta pavalgyti ir pamiegoti. Ir bėga toliau. Aš jam gyvenimą galiu palengvint tik šokoladu bei bučiniu prieš miegą. Jis dirba, o aš klausausi ūžiančios skalbimo mašinos, uostau raugintų kopūstų kvapą, pasklidusį namuose, ir žiūriu kaip

Nostalgiškas penktadienis. :)

2011-02-18T16:48:00.001+02:00

Visiems tiems, kurie kažkada buvo maištautojai... bet užaugo. ;)

Pietūs mylimąjai.

2011-02-18T12:15:00.001+02:00

Praėjusiais metais, širdelių dienos proga, mano brangiausiasis gamino man vakarienę. Jam tada nuostabiai pavyko pagaminti romšteksą ir aš likau tuo sužavėta. :) Šiemet Vilius taip pat norėjo mane palepinti, bet pietus Valentindienio proga gamino vasario 12dieną, nes pirmadienį jam nusimatė be galo ilga darbo diena, o sekamdienį jau buvo sutarti pietūs pas mano tėvus. Tai, kol mane kankino kas

Apie vyrus ir jų aistras.

2011-02-14T11:33:00.002+02:00

Kadangi šiandiena yra širdelių šventė, manau man derėtų ir apie savo širdelės sąvininką pakalbėti. Iš esmės, jei ne Vilius, tai ir šio blogo nebūtų. Tai jis prisėdęs prie kompiuterio vieną dieną pasakė, kad man sukūrė blogą ir pareiškė, kad geriau čia rašyti, nei rašyti piktų vaikų apsuptyje arba nerašyti visai. Tai aš susirinkau savo bent kiek padoresnius senus rašymus ir persikrauščiau čia. :)

Negirdėta, neregėta - Dreisenoje atiduotuvės!

2011-02-13T21:18:00.007+02:00

Ilgai, labai labai ilgai atidėliojau šį įrašą ir jo nerašyti vis atsirasdavo priežasčių. Taip praėjo metai po paskutinio nepavėluoto, nejuodraštinio įrašo. Aš bloga blogerė. Nepatinka man šis žodis. Aš dienoraštininkė, nelabai vykusi, bet dienoraštininkė. Argi negeriau taip save vadinti? Žodis deinoraštininkė kažkaip jaukiai ištirpsta ant mano liežuvio galiuko. Bet ne apie naujų žodžių

Kasdienybė

2011-01-16T15:49:00.001+02:00

Kol mergaitės saldžiai miega... ...galima kuo ramiausiai dažyti karoliukus, nes kai jos atsibus, tai ramu tikrai nebebus... :) P.S. Čia gaminami karoliukai vasario 13dienos atiduotuvėms. ;)

Cheap and Chic Challenge

2011-01-11T15:08:00.003+02:00

Kai Inga iš MadInga paskelbė Cheap and Chic Challenge aš susigudžiau jame sudalyvauti. Tikrai nesitikėjau laimėti. Visiškai. Aš nesu madinga. Net stilnga vargiai save galėčiau pavadinti, nes to, ką aš rengiuosi stiliumi jokiais būdais negalima pavadinti. Bet vis vien man buvo smagu dalyvauti, ieškoti ir surasti. O dar smagiau, kad man patikę daikteliai, patinka ir kitiems.. ir už tai gauna balus.

Kalėdos.

2010-12-25T14:59:00.000+02:00

Su Šventom Kalėdom Jums visus nuoširdžiai sveikina Pukėnai!

Kūčios.

2010-12-24T14:46:00.002+02:00

Nerašysiu nei apie Kūčių ramybę, nei apie tai, kokios jos svarbios mano gyvenime, nei apie tai, kaip gera susėsti prie Kūčių stalo ir jausti savo šiemos buvimą kartu. Nerašysiu, nes visi tai žino. Visi tai pajaučia, kai tik dengimas stals, nešami kruopščiai gaminti patiekalai ir visa šeima susirenka kartu, puošiama Kalėdų eglutė... Todėl tiesiog pasidžiaugiu savo katukėmis, dovanomis,